Čekijos vyriausybė balandžio 17 d. apkaltino Rusijos karinę žvalgybą surengus sprogimą Čekijos amunicijos sandėlyje ir paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos diplomatų, kuriuos laiko slaptaisiais agentais. Tai įžiebė tarp Prahos ir Maskvos diplomatinį konfliktą.

Solidarizuodamosi su Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija ir Slovakija taip pat išsiuntė Rusijos diplomatų.

„Smerkiame šią pasibaisėtiną agresiją ir tarptautinės teisės pažeidimą, kurį Rusija įvykdė Europos teritorijoje", - teigiama Višegrado grupės premjerų pranešime, paskelbtame po virtualaus jų susitikimo, kuriam pirmininkavo Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki).

Premjerai pasiūlė „Čekijai diplomatinę ir konsulinę paramą" po to, kai Rusija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir išsiuntė iš šalies 20 Čekijos diplomatų.

„Griežtai smerkiame neteisėtus ir smurtinius Rusijos žvalgybos pareigūnų veiksmus. Neleisime, kad tokie veiksmai suskaldytų Europą", - teigė premjerai.

Tai griežčiausia iki šiol pareikšta Vengrijos retorika Čekijos mestų kaltinimų Rusijai atžvilgiu. Budapeštas šios diplomatinės krizės klausimu iki šiol buvo gana tylus, mat teigiama, jog Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas palaiko artimus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Višegrado grupės užsienio reikalų ministrai anksčiau paskelbė pranešimą, kuriame pasmerkė „visus veiksmus, keliančius grėsmę suverenių valstybių saugumui", tačiau Rusija pranešime neminima.

Tuo metu Vakarų valstybės, o ypač Vokietija su Prancūzija, nuolat kviečia bendradarbiauti su Rusija ir netgi svajoja apie Europą „nuo Lisabonos iki Vladivostoko".

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Beveik visų Rytų Europos tautų istorija panaši - nuolatinė kova už išlikimą, pakliuvus tarp kelių imperijų girnų, todėl mes suvokiame, kas yra imperinis mąstymas ir kokius nuostolius mūsų tautoms jis nuolat neša. Mes jaučiame alergiją visoms imperijoms, ne tik rusiškajai. Iš anksto mes jaučiame ir matome, kada artinasi tas imperinis gaivalas. Ir ne tik buvusių imperijų anachronistinis gaivalas, kurį šiuolaikiniame pasaulyje išpažįsta nebent Vladimiras Putinas - mes pastebime imperinio mąstymo apraiškas, atgimstančias įvairių „tinklinių valstybių" bei didžiųjų transnacionalinių korporacijų pavidalu arba net dabartinių ES vadovų galvose, bandančių primesti absurdiškiausią ideologiją visiems, kad tik išsaugotų savo bei savo šeimininkų įtakas.

O visi vokiečiai, prancūzai - kaip čia gražiau pasakius, kad neįžeistum... Vokiečiai yra labai paklusni tauta. Ne veltui jų didieji poetai nuolat keikė tėvynainius. Pakanka prisiminti jų kurtą III Reichą ir nuolankų tarnavimą jam, vėliau jie paklusniai bei drausmingai tarnavo sovietinei imperijai, sukurdami pačią efektyviausią ir žiauriausią specialiąją tarnybą buvusiame Varšuvos pakto lageryje... Tai yra specifiniai žmonės. Štai ir dabar jų bandymas užmiršti, ką su jais išdarinėjo Vokietiją okupavę rusai - šimtai tūkstančių išprievartautų moterų, milijonai nužudytų civilių, kraujuose paskandinta Prūsija bei visa tai, kas trukdytų jų ramiam biurgeriškam miegui po bokalo alaus (tik tas bokalas ir beliko iš senosios Vokietijos), - yra apgailėtinas. Tokie patys apgailėtini yra ir jų politikai. Jie įsivaizduoja, kad žįsti V.Putino spenį yra didelė laimė. Vokietijos pramoninis kapitalas yra tampriai ir efektyviai susijęs su Rusijos energetiniais resursais. Nuo Petro I laikų, kai vokiečių „slabados" gyveno visoje Rusijos imperijoje, vokiečiai, būdami geresniais darbininkais bei vadybininkais už vietinius, iš esmės ir sukūrė tą Rusiją, kurią iš jų vėliau atėmė bolševikai. Dabar ir vėl jie gali ją melžti - visiškai nesvarbu, kad kartais tai atsisuka prieš juos pačius, pažeminant jų garbę ir orumą. Tiesiog tas spenys, kurį jie gavo, jiems yra priimtinas...

Su prancūzais situacija ne geresnė. Nuo tų laikų, kai Paryžių užėmęs kazokas, nusimovęs kelnes prancūzaitei šaukdavo „bistro, bistro...", praėjo per mažai laiko, kad išaugtų jauna drąsi karta, kuri pamirštų bet kokias imperinio mąstymo apraiškas.