(5)Sekmadienį Lenkijos valstybinė rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad gegužės 10 d. paskirtuose šalies prezidento rinkimuose balsavimas buvo neįmanomas. Rinkimai dabar vyks vasarą ir greičiausiai nugalėtojas paaiškės antrame ture.
5 nuotr.
VRK paskelbtame nutarime sakoma, kad „Lenkijos prezidento rinkimuose, paskirtuose 2020 metų gegužės 10 d., nebuvo galimybės balsuoti už kandidatus“. „Negalėjimas balsuoti už kandidatus prilygsta negalėjimui balsuoti todėl, kad nėra kandidatų arba yra tik vienas kandidatas“, - paaiškino VRK.
Tuo būdu VRK formaliai patvirtino, kad Lenkijos prezidento rinkimai neįvyko. „Tai reiškia, jog Seimo pirmininkė Elžbieta Vitek (Elżbieta Witek) dabar turi 14 dienų, kad vėl paskirtų rinkimus, kurie turi įvykti per 60 dienų nuo jos sprendimo paskelbimo“, - pažymėjo VRK pirmininkas Silvesteris Marciniakas (Sylwester Marciniak).
Jis patikslino, kad VRK nerengs Aukščiausiajam teismui ataskaitos apie neįvykusius rinkimus. „VRK nariai nepritarė ataskaitos koncepcijai ir nulinio rinkimų rezultato apibrėžimui, kadangi balsavimas neįvyko, o apygardų rinkimų komisijos dėl to negalėjo pateikti protokolų“, - paaiškino jis.
Gegužės 10 d. Lenkijoje turėjo įvykti prezidento rinkimai. Bet dėl koronaviruso pandemijos ir politinių nesutarimų valdančiojoje koalicijoje ir su opozicija šalies valdžiai taip ir nepavyko laiku surengti balsavimo. Tai atsitiko pirmą kartą nuo 1989 metų, kai Lenkijoje buvo atkurta demokratija.
Manoma, rinkimai bus surengti birželį arba liepą. Jau pranešta, kad koronaviruso pandemijos sąlygomis gali būti balsuojama paštu. Pasak stebėtojų, kuo vėliau įvyks rinkimai, tuo mažesnės galimybės, kad juos laimės dabartinis Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda), kurio įgaliojimai baigiasi rugpjūčio 6 d.
Rinkimų laimėtojas paaiškėtų antrame ture
Dabartinis Lenkijos prezidentas Andžejus Duda vis dar pirmauja visuomenės apklausose, bet jeigu valstybės vadovo rinkimai būtų įvykę, kaip planuota, sekmadienį, jis būtų surinkęs 45 proc. balsų ir turėtų tęsti kovą antrajame rate. Tai rodo naujausio sociologinio tyrimo rezultatai, kuriuos vakar paskelbė laikraštis „Rzeczpospolita“.
Tyrimų centro IBRiS surengtos apklausos duomenimis, antrąją vietą pirmajame rate būtų užėmęs nepriklausomas kandidatas, žurnalistas Šimonas Holovnia (Szymon Hołownia) - 19 proc. balsų, o trečiąją - Lenkijos valstiečių partijos (PSL) lyderis Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas (Władysław Kosiniak-Kamysz), už kurį galėjo balsuoti 16,6 proc. rinkėjų. Didžiausios opozicinės partijos - Piliečių platformos - kandidatė Malgožata Kidava-Blonska (Małgorzata Kidawa-Błońska) neteko didelės elektorato dalies paramos ir dabar gali tikėtis tik 4,5 proc. rinkėjų balsų.
Apklausa buvo surengta gegužės 8-9 dienomis, joje dalyvavo 1100 žmonių.
