Prekybos karo aukos ir laimėtojai

Šią savaitę Kinija pranešė apie didesnius tarifus didžiajai daliai Jungtinių Valstijų importo, turėdama galvoje patikslintą 60 mlrd. JAV dolerių vertės prekių sąrašą. Jis yra trumpesnis, palyginti su 200 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos produktų sąrašu, kuriam tarifus padidino Vašingtonas.

Augant spaudimui, Kinijos lyderiai skuba pasiekti susitarimą ir išvengti to, kad prekybos karo grėsmės sustabdytų ilgalaikę Kinijos ekonomikos plėtrą. Tačiau pačiame Pekine gali kilti nacionalinių neramumų, jeigu jis pernelyg daug nusileis Vašingtonui.

Sutikimas su JAV reikalavimais užbaigti subsidijas ir mokesčių nuolaidas valstybės valdomoms firmoms ir strateginiams sektoriams taip pat pakeistų Kinijos valstybės valdomos ekonomikos modelį ir susilpnintų Komunistų partijos ekonomikos kontroliavimą.

Nuo praėjusių metų liepos Kinija įvedė papildomus iki 25 proc. tarifus maždaug 110 mlrd. JAV dolerių Jungtinių Valstijų prekių. Pagal 2018 metų prekybos duomenis, Kinija turėtų vos apie 10 mlrd. JAV dolerių vertės Jungtinių Valstijų produktų, tokių kaip žaliavinė nafta ir didelės oro transporto priemonės, likusių atsakymui į bet kokias JAV priemones ateityje.

Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) grasina tarifais dar 300 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos produkcijos. Vienintelis kitas dalykas, kurį Pekinas galėtų apmokestinti, yra Jungtinių Valstijų paslaugų importas. Jungtinių Valstijų paslaugų prekybos perteklius su Kinija 2018 metais sudarė 40,5 mlrd. JAV dolerių. Visgi Kinija neturi daug įtakos JAV, kaip galėtų pasirodyti, nes didelė šio pertekliaus dalis yra turizmas ir švietimas.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas Valdemaras Katkus:

JAV pozicija yra tokia, kad Kinija turi reformuoti savo prekybos politiką, nes amerikiečiai įsitikinę, jog Kinija vagia jų technologijas. Taip pat amerikiečiai siekia, kad kinai atsisakytų savo valstybinių įmonių subsidijavimo, kadangi tai trukdo konkurencijai. Kitaip sakant, amerikiečiai nori suvienodinti abiejų šalių verslo įmonių tvarką.

Dėl ko amerikiečiai dabar staiga nusprendė įvesti naujus muitus? Abipusė sutartis, reglamentuojanti šiuos dalykus, susideda iš 150 puslapių, o Kinija prieš dvi savaites atsiėmė visus prieš tai sutartus dalykus. JAV pagrindinis derybininkas pareikalavo, kad šie punktai ne tik būtų sutartyje, bet ir būtų perkelti į vidaus Kinijos įstatymus.

Kitaip sakant, amerikiečiai netiki, kad kinai vykdys sutarties punktus.

Kaip tai paveikė Jungtines Valstijas? D.Trampas sako, kad tuos naujus 25 proc. muitų nuo 200 mlrd. dolerių Kinijos produkcijos sumoka kinai, tačiau jo vyriausiasis ekonomikos patarėjas tai paneigė ir pareiškė, jog tai sumoka Amerikos įmonės ir eiliniai žmonės. O kad amerikiečiai šio skirtumo nemokėtų, JAV importuotojai turi priversti kinus sumažinti jų produkcijos kainą tais pačiais 25 proc.

Tai patvirtino ir Pasaulio banko skaičiavimas: praėjusiais metais dėl anksčiau padidintų muitų mokesčių JAV įmonės ir vartotojai prarado apie 60 mlrd. JAV dolerių. Taigi, našta yra akivaizdi.

Savo ruožtu, kinai negali atsakyti analogiškomis sankcijomis tai pačiai produkcijos sumai, nes kinai iš JAV praėjusiais metais nupirko prekių tik už 179 mlrd. dolerių, o muitai jau dabar uždėti 200 mlrd. Taigi, jeigu amerikiečiai uždės tokius muitus likusiai 325 mlrd. dolerių vertės kinų produkcijai, tai kinai tiesiog negalės atsakyti tuo pačiu.

Bet jie gali pakenkti kitoje vietoje: Komunistų partija gali skatinti boikotuoti amerikietiškas prekes, dirbtinai tęsti JAV įmonių Kinijoje patikras ar JAV gamyklų patikrinimus dėl darbo saugumo ir pan. Bet, nežinia, ar kinams to reikia, nes Kinijos ekonomika praėjusiais metais ir taip augo silpniausiai per paskutinius 28 metus, o kiti metai laukiami dar prastesni... Mažėja mažmeninė prekyba, pagrindinių technologinių kompanijų pajamos sumažėjo net apie 40 proc., o iš Kinijos išsikelia pigios darbo jėgos prekės - į Vietnamą ir Kambodžą keliasi batų, žaislų, tekstilės gamybos įmonės.

Kaip tai gali paveikti Europą? Kovo mėnesį buvo paskelbta JT prekybos ir vystymo ekspertų tarybos ataskaita dėl šio muitų tarifų karo pasekmių. Jie numato, kad ES dėl to perims 90 mlrd. eurų papildomos prekybos apyvartos.

Tačiau neišvengsime ir neigiamų pasekmių, kurias greičiausiai pamatysime jau šį savaitgalį: JAV ruošiasi padidinti muitus ES automobilių gamintojams. O Vokietijos ekonomika jau dabar yra prie nuosmukio slenksčio (auga vos 0,4 proc.), tad jeigu ji pradės stoti, poveikio neišvengsime ir mes...