Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) vakar pristatė trilijono eurų dydžio ekonomikos gelbėjimo po koronaviruso krizės paketą, tačiau tam, kad jis būtų patvirtintas, politikei dar reikės pelnyti skeptiškai nusiteikusių valstybių palaikymą.
Dėl pasaulį sukrėtusio koronaviruso protrūkio ES kilo didžiausia visų laikų recesija. U.fon der Lejen pristatomu paketu siekiama tiekti pagalbą labiausiai paveiktoms valstybėms.
Europoje COVID-19 liga pražudė mažiausiai 172 tūkst. žmonių ir visiškai sustabdė ekonomiką, verslams tik dabar po truputį atnaujinant savo veiklą. Pirmosios nuo COVID-19 protrūkio itin nukentėjusios šalys - Ispanija ir Italija, - be viso kito, dar yra slegiamos sunkios skolų naštos, todėl neturi tokių išteklių, kokiais disponuoja Vokietija, kad galėtų atkurti savo ekonomiką.
Pagal planą, kurį patvirtino Vokietija bei Prancūzija, EK žada imti paskolas kapitalo rinkose ir surinktas lėšas paskirstyti per ES biudžetą. Iš viso planuojama surinkti 750 mlrd. eurų dydžio paramą.
500 mlrd. šios sumos būtų negrąžinamos subsidjos, o 250 mlrd. - kreditai. Vien tik Italijai ir Ispanijai, kurios itin smarkiai nukentėjo nuo pandemijos, atitektų daugiau kaip 300 mlrd. eurų.
Praėjusią savaitę Vokietija ir Prancūzija pasiūlė, kad Europos Komisija su ES šalių garantija kapitalo rinkose pasiskolintų 500 mlrd. eurų ir šias lėšas kaip subsidijas paskirstytų krizės ištiktoms šalims ir sektoriams.
Europos Komisijos pirmininkės planus pasveikino ir Ispanija, pavadindama juos „geru pagrindu deryboms“. Pasiūlymuose atsižvelgta į daug Ispanijos reikalavimų, pranešė naujienų agentūra „Europa Press“, remdamasi vyriausybės šaltiniais. Vyriausybė Madride yra įsitikinusi, kad ES Vadovų Tarybos pirmininkas pradės konsultacijas su ES šalimis narėmis ir „kiek įmanoma greičiau pasieks susitarimą“.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pasveikino Europos Komisijos pirmininkės U. fon der Lejen planą.
E.Makronas trečiadienį tviteryje kalbėjo apie „puikią dieną Europai“. „Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymas sudarė sąlygas šiai pažangai. Mes turime greitai veikti ir priimti ambicingą susitarimą su visais savo Europos partneriais“, - teigė jis.
Ko prašo ir ką gaus Lietuva?
Europos Komisija siūlo, kad Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš kuriamo Europos atsigavimo fondo, kurio bendra vertė siekia 750 mlrd. eurų.
Jei valstybės narės pritars, iš šio fondo ir ES biudžeto Lietuva 2021-2027 metais iš viso gali gauti daugiau kaip 17,7 mlrd. eurų ES paramos, įskaičiuojant potencialias paskolas, arba 15,3 mlrd. eurų be paskolų.
Naujasis ES biudžeto projektas leidžia Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.
Sanglaudos finansavimą Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių - dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų. Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 proc. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.
Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 m. lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.
Briuselio pareigūnai teigia, kad šiuo metu 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. Lietuvos Vyriausybė tam prašė 692 mln. eurų
Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.
ECB krizės nebijo
Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) vakar pareiškė nesanti „pernelyg sunerimusi“, kad dėl koronaviruso pandemijos gali kilti nauja euro zonos krizė. „Nesu pernelyg dėl to sunerimusi, tačiau įstatymų leidėjai turi ir toliau stebėti valstybių skolų augimą“, šioms skolinantis lėšas ekonomikos skatinimo programoms finansuoti, vaizdo pranešime, skirtame euro zonos jaunimui, sakė K.Lagard.
Užvakar ECB perspėjo, kad augančios valstybių skolos gali padidinti visuomenės nerimą dėl atskirų šalių pasitraukimo iš euro zonos ar net visiško jos žlugimo grėsmės.
Nors K.Lagard pripažino, kad kai kurios euro zonos šalys bus labiau paveiktos pandemijos nei kitos, tačiau, pasak jos, koronaviruso krizė negali sužlugdyti euro zonos. „Valstybės visame pasaulyje turėjo skolintis, tai yra teisingas sprendimas“, - sakė buvusi Prancūzijos finansų ministrė ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė.
Jos teigimu, itin žemos palūkanų normos leidžia iki minimumo sumažinti skolos aptarnavimo išlaidas. „Svarbiausia yra tai, kam bus leidžiamos pasiskolintos lėšos“, - tvirtino K.Lagard.
ECB vadovė prognozuoja, kad 2020 m. euro zonos ekonomika susitrauks nuo 8 iki 12 proc. Ji taip pat patvirtino, kad balandį svarstytas optimistinis scenarijus, kuriam išsipildžius ekonomika trauktųsi tik 5 proc., dabar jau yra nebeįmanomas.