respublika.lt

Prasideda nauja kova dėl Europos ateitiesnuotraukos (27)

2020 lapkričio mėn. 22 d. 06:52:42
Ričardas ČEKUTIS

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai" komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

×
nuotr. 11 nuotr.
Prancūzijos lyderis Emanuelis Makronas nemato reikalo laikytis ES taisyklių ir mano, jog biudžetą galima priimti be lenkų ir vengrų. EPA-Eltos nuotr.


- Tęsiasi nesutarimai dėl ES biudžeto - Lenkija ir Vengrija blokavo biudžeto priėmimą dėl Briuselio šantažo, tačiau Prancūzija pareiškė, kad biudžetą galima priimti ir be jų. Kaip suprasti tokį pareiškimą: kad Rytų europiečių balsas nieko Bendrijoje nereiškia? O gal visi tie ES įstatymai ir potvarkiai galioja tik tada, kai yra naudingi galingiausioms valstybėms, bet kai tik reikia, ES nustatytą visų narių balsavimo tvarką galima ir apeiti? Kodėl laužomos pačios ES taisyklės?

- Reikėtų pradėti nuo tada, kai buvo konstruojama Europos Sąjunga - juk anuomet niekas iš pagrindinių „konstruktorių" ir negalvojo, kad Rytų Europos žmonės turės čia kokį nors balsą. Todėl natūralu, kad prancūzai, kurie save laiko Europos Sąjungos elitine nacija, nepajėgia suvokti, jog tokios tautos, kaip lenkai ar vengrai, turinčios seną valstybingumo istoriją ir veikiančios visame europiniame kontekste nė kiek ne mažiau ir ne menkiau, negu prancūzai, gali turėti savo nuomonę. Šiuo metu vyksta kova dėl to, kokia bus pati Bendrija. Ar tai bus prancūzų ir vokiečių politikos poreikius tyliai giedantis choras, ar tai bus mūsų visų bendru sutarimu veikianti organizacija. Tuo metu, kai Lietuvos konservatoriai ir kitas liberalusis gaivalas papirkinėjo žmones skalbimo milteliais, kad jie stotų į ES, mes priešinomės šitai nesąmonei, kiek tai buvo įmanoma, nes norėjome turėti efektyviai veikiančią, nepraskolintą valstybę. Šiandien turime valstybę su didžiulėmis skolomis ir įvairiausiais įsipareigojimais, kurios niekas net nenori iš ten paleisti. Taigi, yra didelis skirtumas tarp to, ko žmonės tikėjosi ir kokius lūkesčius puoselėjo, ir tarp to, ką jie realiai gavo.

- Lenkus su vengrais dabar užstojo ir slovėnai. Kaip dabar ši trijulė bus baudžiama? Kokios sankcijos jiems gresia? Tikriausiai ir mes prisijungsime prie „galingųjų", šlovinančių abstraktų „teisės viršenybės" principą?

- Manau, kaip nors bausti juos yra pernelyg pavojinga. Niekas nekeliaklupsčiaus: nei lenkai, nei vengrai, nei slovėnai, tikriausiai teks kalbėti ir apie čekus, netgi reikėtų kalbėti ir apie mus, jeigu Lietuvą valdytų ne marionetės... Taigi, nubausti nebus paprasta, juolab kad bet kokia bausmė gali būti vetuojama. Galbūt nubrauks kažkokias išmokas, neduos kažkam pinigų... Bet manau, kad kalbėti apie tas „europines išmokas" reikėtų realiame kontekste - tokios išmokos paprasčiausiai gadina tiek jas gaunančius žmones, tiek ir visą ekonomiką. Išmokos iškreipia realų vaizdą ir turime daugybę niekam nereikalingų dalykų, į kuriuos sukišti didžiuliai pinigai ir kuriuos visą laiką reikės palaikyti tam tikru standartu. Bet mes neturime nė vienos investicijos, kuri gimdytų rimtas darbo vietas arba kurtų kokio nacionalinio produkto pridėtinę vertę.

- Pasidairykime po kaimynų laukus... Štai Baltarusijos opozicionierius Pavelas Latuška kritikuoja Europos Sąjungą ir JAV dėl nepakankamos reakcijos į pastarųjų mėnesių įvykius Baltarusijoje, neprisideda prie demokratijos toje šalyje įvedimo... Kodėl tie vakariečiai tokie nesupratingi?

- Skirtingai nuo avigalvių Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose buvo suvokta, kad atstumą tarp Maskvos ir Minsko didina Aliaksandras Lukašenka su savo politika, o ne gatvėse raudonai-baltais skudurėliais mojuojantys žmogeliai. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie P.Latušką - tegul jis pasako, už kokią Baltarusiją jis „kovoja" ir koks jo santykis su Rusija. O tuomet bus galima pradėti svarstyti apie demokratijos reikalus Baltarusijoje. Dar kartą akcentuoju: atstumas tarp Minsko ir Maskvos mums yra kur kas svarbesnis negu demokratija visoje Baltarusijoje. Jeigu kas to nesuvokia, tuomet tas valstybės priešas, kokiu pavirto visa mūsų Užsienio reikalų ministerija...

- Gana įdomiai sprendžiasi Kalnų Karabacho klausimas. Štai Armėnijos sąjungininke vadinamos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gana netikėtai pareiškė, jog Azerbaidžanas turėjo teisę jėga atsikovoti dabar naujai užimamas teritorijas ir netgi teisėtai pasikvietė sau į sąjungininkus Turkiją, nes Kalnų Karabacho nepriklausomybės iki šiol nepripažino niekas, įskaitant pačią Armėniją... Kodėl tokie dalykai pasakojami viešai? Juk tokie žodžiai nepanašūs į sąjungininko retoriką...

- Tais laikais, kai lietuvių kalba buvo draudžiama, 1905 metais mūsų prakutę tautiečiai davė didelį kyšį caro barzdaskučiui, kuris išsprendė reikalą, ir spaudos draudimas buvo nuimtas... Aš noriu pasakyti, kad Rusijoje visais laikais politiniai klausimai buvo sprendžiami kyšių metodu. Esu įsitikinęs, jog Azerbaidžanas yra padaręs dideles investicijas į Kremliaus interesus, kad būtų užmerktos akys ir leista azerbaidžaniečiams įvykdyti šią ofenzyvą. Tai viena reikalo pusė. Kita vertus, rusai nors ir tapo šio konflikto laimėtojais, tačiau jie neišsprendė pagrindinio klausimo, kurio pavardė yra Nikolas Pašinianas. Žinoma, jie konstruoja galimybę N.Pašinianą paspausti dar labiau, nes visuomenė, priešingai nei tikėjosi Maskva, neužėmė ypač griežtos pozicijos jo atžvilgiu. Taip nutiko dėl to, kad Kaukaze žinoma „Karabacho mafija" visiems įgrisusi iki gyvo kaulo, įskaitant ir pačius armėnus. Taigi, V.Putinas gamina svertą išversti N.Pašinianą iš pozicijų. Ar jam pavyks - klausimas, kadangi yra nemažai duomenų, jog turkai ir azerbaidžaniečiai ieško būdų, kaip jį palaikyti. Kitaip sakant, priešas puikiausiai supranta, kad klausimas taip, kaip buvo išspręstas, visiems atveria geras galimybes tolimesniam bendravimui, jeigu Armėnijoje bus valdžia, nesiekianti demonstratyvaus revanšo, o priimanti status quo. Dabar akivaizdžiai matosi, kad abi kariavusios pusės gavo koridorius, kuriais galima susisiekti su jų teritorijomis, vadinasi, abi šios tautos galėtų netgi bendradarbiauti, jeigu armėnai nepriims šios situacijos, kaip preteksto naujam revanšui.

- Amerikoje stringa valdžios perdavimas Džo Baidenui (Joe Biden), kuris spėjo visus pagąsdinti, jeigu Donaldas Trampas (Donald Trump) ir toliau sėdės Baltuosiuose rūmuose, tai nuo COVID-19 mirs dar daugiau amerikiečių... Ar jau viskas baigta JAV prezidento rinkimuose?

- Dž.Baidenas, žinoma, neturi kito argumento. Juokinga, kai senelis aiškina, jog jam tapus prezidentu žmonės nustos mirti nuo koronaviruso, tarsi jis turėtų kažkokį stebuklingą planą ar burtų lazdelę... Mes skaitytojui visada aiškiname, jog rinkimų klausimas JAV bus sprendžiamas teismų pagalba. Tokia praktika ir tokie teisiniai precedentai ten egzistuoja. D.Trampas ir jo išties įspūdinga juristų komanda surinko daugybę įrodymų, liudijančių, jog rinkimai buvo klastojami - buvo panaudota konkreti balsų skaičiavimo programa, už kurios savininkų Kanadoje stovi netgi vienos iš demokratų partijos lyderių Nensi Pelosi (Nancy Pelosi) vyras... Žinoma, D.Trampas turi surinkęs daug įrodymų, kurie, turint galvoje jo persvarą Aukščiausiajame Teisme (6 prieš 3), yra pakankamas argumentas, kad valdžios jis neatiduotų. Galimas variantas, kad dėl masinių sukčiavimų bus anuliuojami rinkimų rezultatai ir paskelbiami nauji rinkimai. Todėl D.Trampas neturi nė menkiausio intereso atiduoti savo pozicijas priešininkui ir turi pakankamai jėgų bei galimybių to nedaryti. Keisčiausiai šioje situacijoje atrodys visas europiečių „elitas", puolęs sveikinti Dž.Baideną, kartu su visa mūsų lietuviška užsienio reikalų politika, kuri pasiklydo tarp trijų medžių...

- Didžioji Britanija paskelbė, jog žymiai didins gynybos biudžetą, nes situacija pasaulyje darosi vis labiau sudėtinga. Kur jie įžvelgia pavojus, kad nutarė grįžti prie šaltojo karo laikų gynybos biudžeto?

- Taip nutiko todėl, kad iš esmės jau dabar esame naujame šaltojo karo vingyje... Kinija ir Rusija, bandydamos siekti savų tikslų (viena siekia dominuoti pasaulinėse rinkose, kita - mėgina stabilizuoti padėtį savo viduje), aštrina situaciją pasaulyje. Britai kaip visada yra ypač tiksliai suvokiantys situaciją ir jie aiškiai mato nusikalstamą Vokietijos kanclerės politiką Rusijos atžvilgiu. Jie puikiai suvokia, kad iš prancūzų tradiciškai nebus jokios naudos, taigi pasikliauti gali tik savimi... Kiek kartų britai su prancūzais buvo sąjungininkais, tiek kartų prancūzus tekdavo tempti už kupros arba ant pečių. Šiandien Prancūzija tampa tam tikru prielipu prie prorusiškos Vokietijos politikos, tad anglai negali sau leisti užmerkti akių į tokią padėtį...

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (27)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar prekybos centrai dėl pandemijos turėtų riboti darbo laiką?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dėl pandemijos pasikeis Jūsų išlaidos kalėdinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +6 C

+1 +2 C

 

+1 +3 C

 +6 +10 C

+3 +5 C

 

 +4 +8 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1865 PLN - 4.4666
RUB - 90.1119 CHF - 1.0833
GBP - 0.8901 NOK - 10.6768

Nuorodos