Prancūzijai gali pritrūkti pinigų gynybai

Prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) anksčiau ragino didinti metinį karinį biudžetą nuo 2 proc. iki 3-3,5 proc. BVP.

Tai reiškia, kad metinės išlaidos, palyginti su praėjusių metų lygiu, iki 2030 m. padvigubėtų iki 100 mlrd. eurų.

Tokios priemonės leistų Prancūzijai pasiekti naujus tikslus, kuriuos NATO planuoja nustatyti viršūnių susitikime birželio pabaigoje, reaguodama į JAV reikalavimą didinti Europos dalyvavimą saugumo srityje.

Prancūzijos gynybos ministerija jau stengiasi nustatyti spragas, kurias reikės užtaisyti, jei šalis sutiktų su naujais Aljanso tikslais.

Pasak vyriausybės tyrimų grupei vadovaujančio Klemano Bono (Clement Beaune), gynybos finansavimui reikės radikalaus postūmio.

„Atsižvelgiant į mūsų nepalankų skolos atspirties tašką, turėsime įdėti daugiau pastangų nei kitos šalys. Mes negalime atsisakyti savo deficito mažinimo tikslų ar didinti mokesčių, nes jie ir taip yra labai dideli", - pabrėžė jis.

Remiantis jo frakcijos pranešimu, vyriausybei patariama mažinti viešąsias išlaidas, įgyvendinti ekonomines reformas, kad būtų pritraukiama daugiau darbo jėgos, ir bendrai su kitomis Europos šalimis skolintis, tačiau ES vis dar nesutariama bendrų paskolų klausimu.

Prancūzijos valstybės skolos ir BVP santykis pernai pasiekė 113 proc., ir buvo didžiausias po Graikijos ir Italijos.

Biudžeto deficitas taip pat išlieka vienas didžiausių ES: 2024 m. pabaigoje jis buvo 5,8 proc. BVP - gerokai daugiau nei ES nustatyta 3 proc. riba.

Dėl to E.Makronas atsidūrė sunkioje padėtyje. Prancūzijos lyderis prioritetu laiko ginkluotųjų pajėgų atkūrimą. Dėl jo sprendimų metinės išlaidos gynybai turėtų padidėti nuo 36 mlrd. eurų 2019 m. iki prognozuojamų 67,4 mlrd. eurų 2030 m. arba beveik 90 procentų.

Prasidėjus Ukrainos konfliktui, E.Makronas pasisakė už paramą Kijevui ir už tai, kad Europa taptų nepriklausoma karine galia.

Kritikai teigia, kad Prancūzija negali siųsti Ukrainai tiek karinės pagalbos, kiek Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

Ukrainos finansavimas ir Prancūzijos karių dislokavimas NATO rytiniame flange lėmė išlaidų viršijimą 2024 m., todėl Gynybos ministerija buvo priversta atidėti maždaug 8 mlrd. eurų vertės sąskaitų apmokėjimą.

Praėjusiais metais Prancūzija skolų aptarnavimui išleido 59 mlrd. eurų, o tai yra daugiau nei gynybos biudžetas.

Nacionalinis auditorius teigė, kad ši suma šiais metais gali išaugti iki 67 mlrd. eurų, o iki 2029 m. - iki 107 mlrd. eurų. Tai būtų daugiau nei išleidžiama švietimui, didžiausiai dabartinio biudžeto sričiai.

„Yra rizika, kad Prancūziją aplenks kaimyninės šalys, tokios kaip Vokietija ir Lenkija, kurios aktyviai dirba, kad didintų karines išlaidas", - teigė Paryžiuje įsikūrusios idėjų kalvės „Ifri" gynybos ekspertas Elis Tenenbaumas (Elie Tenenbaum).

Jis pridūrė, kad Prancūzija linkusi laikyti save vieninteliu rimtu žaidėju Europoje, tačiau tai nėra visiškai tiesa.