Dėl esą rasistinės ideologijos Prancūzijos nacionalinė asamblėja nusprendė panaikinti žodį „rasė“ šalies teisės aktuose. Jis bus pakeistas žodžiu „etninis“.
Praėjusį ketvirtadienį, palaikant Socialistų partijai, įstatymų leidėjai pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma nevartoti žodžio „rasė“ šalies įstatymuose, paskelbė Prancūzijos televizijos naujienų tarnyba „France 24“.
Anot siūlymo autorių, šis terminas neturi jokio mokslinio pagrindo. Jis įtvirtina rasistinę ideologiją teisinėje sistemoje.
„Eliminuodama teisinę „rasės“ sąvoką, asamblėja padėjo mūsų šaliai pajudėti ideologiniais ir švietimo lygmenimis“, - sakė projekto autorius Fransua Asensi (Francois Asensi), dešiniųjų koalicijos narys.
Projekte siūloma žodžius „rasinis“, „rasė“ išmesti iš Prancūzijos baudžiamojo kodekso ir šiuos terminus pakeisti žodžiu „etninis“.
Projekto autoriai teigia, kad netolerancija Prancūzijoje auga. 2012 metais rasistinių aktų padaugėjo 23 proc. Šios pataisos esą prisidės prie rasizmo problemų sprendimo. Nusikaltimą padarę asmenys nebebus skirstomi į „baltus“ ir „juodus“.
Tiesa, prancūzų Parlamente atsirado ir šio siūlymo skeptikų. „Negalite pakeisti realybės tik pakeisdami žodžius“, - sakė Parlamento opozicijos narys Lionelis Tardis (Lionel Tardy).
Beje, žodis „rasė“ prancūzų kalba reiškia ne tik žmonių rasę. Jis turi neigiamą konotaciją ir reiškia prijaukintų gyvulių veisles.
Midleburio koledžo politologijos mokslų daktaras Erikas Bleichas (Erik Bleich) sakė: „Daugeliui prancūzų šis terminas kelia šiurpulius. Jis verčia prisiminti nacių Vokietijos veiksmus deportuojant žydus į koncentracijos stovyklas“.
Anot jo, skirtingai nei Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ar net Nyderlandai, Prancūzija viešojoje politikoje yra akla spalvoms. Tą patvirtintų ir šio termino panaikinimas.
Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) siūlė pašalinti iš šalies Konstitucijos terimą „rasė“ jau pernai, kalbėdamas per savo rinkimų kampaniją. Jis sakė: „Yra tik viena rasė, viena šeima - tai žmonių šeima“.
Prezidentas pridūrė, kad prancūzijos piliečių įvairovė yra vienas iš šalies išskirtinumų, tačiau „respublikoje nėra vietos rasizmui“.
Kai kurie įstatymo projekto kritikai teigia, kad žodžio blokavimas yra žingsnis atgal kovojant su rasizmu.
Mokslininkės, britų dienraščio „The Guardian“ apžvalgininkės Alana Lentin ir Valeri Amiroks (Valerie Amiraux) perspėjo, kad „Nekalbėjimas apie rases natūraliai nepanaikins rasistinio galvojimo“.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
