Po pripažinimo virš Palestinos misijos Londone iškelta vėliava

Pirmadienį Niujorke prasidedančioje kasmetinėje JT Generalinėje Asamblėjoje minėtųjų šalių pavyzdžiu pasekti bei palestiniečių valstybingumą pripažinti turėtų ir kitos valstybės, įskaitant Prancūziją.

Prie vakarų Londono Hamersmito rajone esančio pastato susirinkusiai miniai stebint, kaip virš misijos keliama vėliava, misijos vadovas Husamas Zomlotas pasveikino sprendimą pripažinti Palestinos valstybę, sakydamas, kad tai padaryti buvo „seniai laikas“.

Laikydamas lentelę su užrašu „Palestinos valstybės ambasada“, H. Zomlotas sakė, kad ji bus pakabinta, kai tik bus baigti „teisiniai, biurokratiniai darbai“.

Sprendimą pripažinti Palestiną jis pavadino „istorinės neteisybės pripažinimu“, įvykusiu tuo metu, kai palestiniečiai per karą Gazoje patyrė „neįsivaizduojamas kančias“.

Jo teigimu, Jungtinės Karalystės sprendimas pripažinti Palestiną turi ypatingą reikšmę, nes Didžiosios Britanijos 1917 m. paskelbta Balforo deklaracija suvaidino svarbų vaidmenį kuriant pagrindus 1948 m. įkurti Izraelio valstybę.

Užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper pasakė, kad Palestinos savivaldos administracija dabar gali „Jungtinėje Karalystėje įsteigti ambasadą ir turėti ambasadorių“.

„Kartu su Palestinos savivaldos institucijomis aptarsime diplomatinius veiksmus, bus keletas įvairių etapų ir procesų“, – transliuotojui BBC sakė Y. Cooper.

„Kalbant apie praktinius dalykus, svarbiausia, kad tai būtų šio proceso dalis, kad visi siektų dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo“, – pridūrė ji.

Paklausta, kada Didžiosios Britanijos konsulatas rytinėje Jeruzalės dalyje taps ambasada, Y. Cooper atsakė, kad konsulatas ten veikia ilgiau nei egzistuoja Izraelio valstybė, „todėl kol kas jis veiks toliau, o mes su Palestinos savivalda nustatysime diplomatinį procesą“.

Po sekmadienio pranešimo Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija atnaujino savo patarimų keliautojams puslapį ir jame esantį įrašą „okupuotos palestiniečių teritorijos“ pakeitė žodžiu „Palestina“.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasmerkė siekį pripažinti Palestiną, pavadindamas jį „absurdišku“, ir teigė, kad tai sukeltų „pavojų“ Izraelio egzistavimui.

Jis taip pat pažadėjo paspartinti naujų gyvenviečių kūrimą Izraelio okupuotame Vakarų Krante.

Karas Gazoje prasidėjo po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio pietų Izraelyje, per kurį, oficialiais duomenimis grindžiamu naujienų agentūros AFP skaičiavimu, žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių, dauguma jų – civiliai gyventojai.

Remiantis „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kuriuos JT laiko patikimais, per atsakomąją Izraelio kampaniją žuvo ne mažiau nei 65,2 tūkst. žmonių, taip pat daugiausia civilių.