Permainos Baltarusijoje: Kas valdys šalį ir kur dėsis Batka?

„Batką stumia iš valdžios ne žmonių protestai, o Rusija, kuriai jo veikla stovi skersai gerklės. 2000 m. dariau rinkimus prieš A.Lukašenką. Jo oponentu tuomet buvo Vladimiras Gončiarikas. Jau tuomet Rusijos įtakos Baltarusijos opozicijai buvo kur kas stipresnės, negu įtakos iš ES ar JAV. Nuo tada Rusija visomis išgalėmis remia ne Batką, o kitus kandidatus. Ir tai suprantama, nes pačioje Rusijoje viskas dar 2000-aisiais buvo „prichvatizuota", todėl jų finansinės grupuotės ėmėsi ieškoti naujų „veiklos erdvių". A.Lukašenka buvo tas žmogus, kuris neleido kaimynams privatizuoti Baltarusijos verslo objektų - MAZ gamyklos, naftos perdirbimo įmonių, miško pramonės, žemės ūkio ir t.t.

Kliuvo Rusijai ir savarankiška A.Lukašenkos politika, balansuojant tarp JAV ir ES, savarankiškumas derantis su Kinija. Tai smarkiai pakenkė Rusijos vadovo Vladimiro Putino įtakai. NVS šalys, pamačiusios, kaip su Rusija nesiskaito Baltarusija, nusprendė, kad ir jos gali taip elgtis.

Galiausiai A.Lukašenka nusprendė pretenduoti į bendros valstybės vadovus, o viešojoje erdvėje pasirodę juokeliai tik patvirtino, kad jo ūkiškumas ir vidaus politika yra priimtina ir rusams.

Nuo sovietinių laikų rusai yra pratę, kad visus jų socialinius klausimus spręstų valdžia. Pas save jie to pasigedo, tačiau matė, kaip gerai namuose tvarkosi
A.Lukašenka. Jo populiarumas Rusijoje augo, tad buvo tik laiko klausimas, kada V.Putinas nuspręs pašalinti tokį stiprų oponentą.

Tai lėmė, kad beveik už visų vėlesnių Batkos oponentų prezidento rinkimuose stovėjo Rusijos spec. tarnybų kontroliuojamos finansinės grupuotės. Ryškiausiai tai galima matyti GAZPROM banko vadovo Viktoro Babarikos rinkiminėje kampanijoje.

Batka visa tai puikiai supranta, todėl, tikėtina, jo pasitraukimą lėmė savisaugos instinktas - jeigu jis pats nepasitrauks šiandien, rytoj jį gali „patraukti" kulka į kaktą", - įspėja A.Butkevičius.

- Ar pasitraukęs A.Lukašenka bus saugus, nes Sviatlanos Cichanouskajos štabas jau pateikė tarptautinius ieškinius?

- Visi S.Cichanouskajos veiksmai yra ne kas kita, kaip absurdiškas žongliravimas tuščiomis frazėmis. Man tai primena Baltarusijos opozicijos žaidimus Vakaruose maždaug nuo 2000-ųjų. Tokie po Europą besibastantys ir pinigų kaulijantys leitenanto Šmito vaikai. Tą patį galima pasakyti ir apie jos siekį 45 dienas vadovauti šaliai. Tam nėra jokio juridinio pagrindo.

O štai pačiam A.Lukašenkai pavojus gali kilti. Bandymai palikti šalį gali brangiai kainuoti ir tapti manipuliacijų šaltiniu, tačiau ir Baltarusijoje jam likti nėra saugu. Kelionė į Maskvą primintų Aleksandro Diuma romaną „Grafas Montekristas", kur plėšikas Lučijus Vampa pas save „apgyvendino" bankininką ir jį melžė. Juolab kad tai patvirtina ir Viktoro Janukovyčiaus, Rusijoje praradusio didžiąją dalį turtų, pavyzdys.

Batka puikiai supranta, kad Venesuela jam netinka, nes neaišku, kada žlugs Maduro režimas. Šiaurės Korėja irgi negali duoti jokių garantijų. Mano nuomone, idealiausias atvejis jam yra Kinija, sugebėjusi suderinti socializmo idealus su kapitalizmu. Rekomenduočiau A.Lukašenkai apsistoti Chainano saloje - kinų milijonierių rojuje. Ten jis būtų saugus ir galėtų ramiai laukti senatvės.

- O jį valdžioje pakeistų Maryja Kalesnikava?

- Ji politinėje arenoje atrodo daug geriau negu S.Cichanouskaja ir atitinka visus liaudies lyderio standartus, kurie buvo skiepijami buvusiam tarybiniam žmogui mūsų gyvenamoje erdvėje. Ji nepaliko šalies, visą laiką buvo gatvėje, laikė pozicijas ir niekada nepasirašinėjo verksmingų prašymų. Ji artima V.Babarikos aplinkai, o tai reiškia, kad jos asmeniniai ryšiai su GAZPROM ir veikiančiomis grupėmis yra stiprūs. To gali užtekti tampant nacionaline lydere, tačiau pokyčiais Baltarusijoje suinteresuotos Rusijos finansinės grupuotės puikiai supranta, kokia nenuspėjama ir sunkiai valdoma gali būti ši dama. V.Babarika yra patikrintas verslo santykiuose partneris. Iš jo netikėtumų sunku būti tikėtis. Dama, tinkanti „Motinos Baltarusijos" vaidmeniui, savyje slepia daugybę staigmenų. Gali būti, kad ją maitinusi ir gynusi „ranka" gali būti pamiršta, o M.Kalesnikava tikrai pakils į kovą už savo šalies žmonių reikalus. Būtent todėl realesnis kandidatas yra V.Babarika, o M.Kalesnikava gaus kokias nors, didelės valdžios nesuteikiančias, pareigas. Ją tikrai sieks išsaugoti lošime, nes į M.Kalesnikavos įvaizdį investuota 1000 kartų daugiau, negu į gero karo lakūno parengimą, kurį paruošti yra irgi brangu.

- Kaip visame šiame kontekste atrodo Lietuva ir ko galima tikėtis iš naujųjų URM bei KAM vadovų?

- Būtų labai gerai, kad mūsų valdžia išgirstų - vienintelis politikas, kovojantis su Maskvos įtakos augimu, buvo A.Lukašenka. Pozicija, kurią užėmė ankstesnis URM, buvo žalinga santykiams su Baltarusija ir tas negatyvas tęsis toliau. Nes kaimyninėje šalyje į valdžią ateis labai prorusiška komanda ir jeigu mūsų URM bei KAM vadovai yra suinteresuoti Lietuvos saugumo didinimu, su vadinamąja opozicija jie bendros kalbos neras. Nepasitikėjimas ir frustracija augs, ambicijų lygis bus aukštas, kadangi pas mus į valdžią atėjo tokie „svarbūs" žmonės, kad konfliktas yra garantuotas.

Per visus mitingus Baltarusijoje nemačiau nė vienos trispalvės, nė vieno lozungo, orientuojančio draugystei su Lietuva, nebuvo nė vieno opozicijos politiko pareiškimo apie šalies santykių su NATO ar Lietuva gerinimą. Taip kalbėjo tik S.Cichanouskaja, kuri Baltarusijos politikoje yra visiškas nulis.

Todėl tolimesnės prognozės - liūdnos. Manau, kad stiprėjant Rusijos visuomenės pasipriešinimui šalies valdžiai ir stiprėjant dezintegracinėms nuotaikoms, tiek dabartinio, tiek ateinančių prezidentų administracijos užsiims kaltų užsienyje paieškomis. Tai lems, kad konfliktai su Rusiją supančia aplinka stiprės. Baltijos šalys, ypač Lietuva - yra labai patogus taikinys Rusijos agresijai.