Sausio pabaigoje Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES, derybų metu bus siekiama susitarti dėl būsimų santykių tarp ES ir Didžiosios Britanijos. Šiuo metu - iki metų pabaigos - galioja pereinamasis laikotarpis ir kol vyks derybos, Didžioji Britanija turės beveik tokias pačias teises kaip ES valstybės narės.

Tačiau EP akcentavo, kad ateityje Didžioji Britanija „neturi turėti tokių pačių teisių ir privilegijų kaip ES valstybės narės“, bet tuo pačiu metu turės laikytis virtinės sąlygų, įskaitant ES normas ir standartus.

Panašu, jog paskutiniam mūšiui dėl „Brexit“ intensyviai ruošiasi ir britai. Vakar šalies premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) naujuoju šalies iždo kancleriu paskyrė Riši Sunaką (Rishi Sunak), buvusiam kancleriui Sadžidui Džavidui (Sajid Javid) sensacingai atsistatydinus. 39-erių R.Sunakas anksčiau ėjo iždo vyriausiojo sekretoriaus pareigas, iš esmės jis buvo S.Džavido dešinioji ranka.

Premjeras kiek anksčiau atleido Šiaurės Airijos reikalų sekretorių Džulijaną Smitą (Julian Smith). Andrėja Lydson (Andrea Leadson) netrukus neteko verslo sekretorės posto, Teresa Viljers (Theresa Villiers) atleista iš aplinkos sekretorės pareigų, Nusrat Gani (Nusrat Ghani) atleista iš transporto ministrės pareigų, o Ešter Makvėj (Esther Mcvey) - būsto ministrės posto. Tačiau du pagrindiniai kabineto nariai - užsienio reikalų sekretorius Dominykas Rabas (Dominic Raab) bei vidaus reikalų sekretorė Priti Patel kol kas išsaugojo savo postus.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Audrius BUTKEVIČIAUS komentaras:

Visa tai reiškia, kad ir toliau išlieka „Brexit“ be sutarties galimybė. Netgi gali būti, jog ši galimybė šiandien yra kur kas labiau tikėtina, negu anksčiau. Dabar, galima sakyti, prieitos išeities pozicijos. Kai kurios Europos valstybės - pirmiausia čia reikia kalbėti apie Vokietiją ir Prancūziją - veidmainiškai šypsosi ir žodžiais kartoja savo norus apie būtinybę išlaikyti gražius santykius su britais, bet tikrovėje jiems toliau bus taikomas brutalus spaudimas. Žvelgiant į dabartines pozicijas, niekas negali paaiškinti, kokia yra „Brexit“ prasmė, jeigu tikrovėje viskas išlieka tas pat, nuo ko britai taip dramatiškai bėgo? Plius dar prisidėjo Škotijos ir Šiaurės Airijos problemos, kurių iki „Brexit“ nebuvo... Natūralu, jog negali būti jokios kalbos apie „draugiškas“ skyrybas...

Galbūt Briuselis specialiai blefuoja? Be abejo, tai yra viena iš derybinių technologijų, tačiau ją valdo visi ir mes dažnai tokius triukus stebime, kaip antai besiputojantį Donaldą Trampą (Donald Trump), kaip jis ką nors „sudaužys į šipulius“, arba rusus, aiškinančius, kaip jie Vakarus paleis radioaktyviais pelenais... Todėl nereikėtų ir čia atmesti tokios derybinės taktikos. Tačiau šiuo atveju viskas pakankamai seniai buvo aišku ir tikėtis, kad britai ir toliau turės daugybę įvairiausių lengvatų, nevertėtų. Žinoma, juos spaus ir tai gresia britų pasitraukimu be jokio susitarimo.

Tačiau įdomu, jog britai to visiškai nesibaido ir jų ekonomiką veža toliau. Jų požiūris yra toks: geriau išeiti be jokios sutarties, o tuomet vėliau pasirašinėti tai, kas jiems bus naudinga, atsižvelgiant į besiklostančius santykius, negu dabar priimti visą derybinio paketo naštą, nuo kurios vėliau niekur nepabėgsi. Būdamas britų derybininkų vietoje, aš jokiu būdu nepasirašinėčiau šito iš anksto surišančio rankas susitarimo, kuris duotų tik gražų ir mandagų „Brexit“ variantą ir nieko daugiau. B.Džonsonas yra gana ciniškas, brutalus ir jis tikrai nepabijos atmesti šitų prancūziškų-vokiškų reikalavimų.

Mes turėtume padaryti dar vieną prielaidą, kad greta šių visiems matomų dalykų egzistuoja ir tam tikri susitarimai po stalu. Kad ir, pavyzdžiui, to paties „Nord Stream 2“ klausimu, kuris taip pat gali būti įdėtas į derybinį paketą, nors oficialiai to gali ir nesimatyti... Bet kodėl negali būti toks susitarimas: mes jums nusileidžiame čia, o jūs mums netrukdote tvarkytis su vamzdžiais?..