Pasirašius pensijų įstatymą, Prancūzijoje prasidėjo riaušės

Taryba leido

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį pritarė pagrindiniams prezidento E.Makrono pensijų reformos elementams. Tai atvėrė jam kelią įgyvendinti nepopuliarius pokyčius, dėl kurių šalyje jau ne vieną mėnesį vyksta protestai ir streikai.

Devynių narių Konstitucinė Taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų, ir nusprendė, kad reformos teisės aktas neprieštarauja įstatymams.
Tačiau Taryba atmetė šešis mažesnės reikšmės pasiūlymus, įskaitant pasiūlymą priversti dideles bendroves skelbti duomenis apie tai, kiek jos turi vyresnių nei 55 metų darbuotojų, ir atskirą idėją sukurti specialią darbo sutartį, skirtą vyresnio amžiaus darbuotojams.

Šis Konstitucinės tarybos sprendimas laikomas E.Makrono pergale, tačiau analitikai sako, kad ji 45 metų prezidentui brangiai atsiėjo asmeniškai. Jie taip pat primena apie žalą, kuri buvo padaryta šaliai ir jos ekonomikai dėl ne vieną mėnesį vykusių kartais smurtinių protestų, per kuriuos buvo sužeisti šimtai žmonių.

Prezidento palaikymo reitingai yra priartėję prie žemiausio lygio, o daugelį rinkėjų papiktino jo sprendimas nepaisant visuomenės nuomonės pasinaudoti prieštaringai vertinamais vykdomosios valdžios įgaliojimais, kad teisės aktas būtų priimtas be balsavimo.

Žanas Liukas Melanšonas (Jean-Lucas Melenchon), labiausiai į kairę pasislinkusios partijos „Nepalūžusi Prancūzija" lyderis, tviteryje parašė, jog „kova tęsiasi ir privalo stiprėti".

Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marina Le Pen(Marine Le Pen) pareiškė, jog, nepaisant Tarybos penktadienį priimto sprendimo, reformos likimas „nėra nuspręstas".

Prasidėjo neramumai

Agentūros „France-Presse" duomenimis, dokumentas, kurį pasirašė prezidentas, paskelbtas oficialiame žurnale.

"Remiantis šeštadieninio oficialiu žurnalu, prezidentas E.Makronas paskelbė, kad naujasis pensijų reformos įstatymas, apimantis ir pensinio amžiaus pailginimą iki 64 metų, yra priimtas. Pirmosios, jame numatytos priemonės, įsigalios nuo rugsėjo 1 d.", - informavo agentūra.

Kovą šalies premjerė Elizabeta Born (Elisabeth Borne) pasinaudojo Konstitucijos 49.3 straipsniu, leidusiu įstatymo projektą apie pensinio amžiaus didinimą nuo 62 iki 64 metų patvirtinti be parlamento pritarimo.

Šis sprendimas tapo protestų, į kuriuos per visą šalį susirinkdavo daugiau negu milijonas žmonių, priežastimi. Demonstracijos neretai peraugdavo į mitinguojančių asmenų ir policijos susidūrimus bei riaušes.

Konstitucinei tarybai paskelbus savo sprendimą, Prancūzijos profsąjungos pareiškė, kad iki gegužės 1 d. nebesusitiks su vyriausybe šio klausimo aptarimui ir paragino tą dieną surengti išskirtinę liaudies protesto akciją.

Netrukus po to Prancūzijos miestuose prasidėjo riaušės. Paryžiuje į protesto akciją išėjo apie 4000 žmonių. Manifestuotojai rinkosi ir prie miesto merijos.

Nante nepatenkintieji sukėlė gaisrą ant tramvajaus bėgių. Rene buvo užpulta policijos nuovada.

Kiek anksčiau politinio „geltonųjų liemenių" - asociacijos „Piliečiai geltonomis liemenėmis" branduolio įkūrėjas Tjeri-Polis Valetas patikino, kad pensinio amžiaus ilginimą numatančios reformos priėmimas gresia sukelti socialinį sprogimą.