respublika.lt

Pasikliauti šiame pasaulyje galime tik saviminuotraukos (56)

2020 vasario mėn. 23 d. 08:06:34
Ričardas ČEKUTIS

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

×
nuotr. 13 nuotr.
Vladimiras Putinas pastaruoju metu itin pamėgo „eiti į liaudį“, kas labiau primena parodomąją demokratiją, nei nuoširdų norą sužinoti tikruosius gyventojų lūkesčius. EPA-Eltos nuotr.


- Daugelis žiniasklaidos priemonių tvirtina, jog smarkiai pablogėjo padėtis Sirijos frontuose - esą gresia didelis karas tarp Turkijos ir Sirijos su visais jos sąjungininkais... Ar sutinkate su būtent tokiu situacijos vertinimu?

- Aš manau kaip tik atvirkščiai: padėtis čia yra smarkiai pagerėjusi. Nes turkai pagaliau prisiminė, kad jie yra NATO nariai ir kad jų pagrindinis uždavinys yra stabdyti Rusijos ekspansiją Artimųjų Rytų regione. Būtent tuo jie dabar ir užsiima. Tad aš, priešingai nei tos žiniasklaidos priemonės, sakyčiau, kad padėtis yra kur geresnė, nei buvo anksčiau. Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Taiyyp Erdogan) eilinį kartą apgavo Vladimirą Putiną - jis gavo iš rusų S-400 kompleksus, kitas rusiškas karines technologijas, o dabar stato rusus į vietą tiek Sirijoje, tiek ir Libijoje. Turkai ir ten, ir ten turi savo konkrečius interesus: dalyje Libijos teritorijos jie ruošiasi apgyvendinti pabėgėlius, o Sirijos Idlibo regione jie gina tiurkiškai kalbančius ir jiems etniškai itin artimus žmones. Kadangi Sirijoje rusakalbių yra mažai, jeigu neskaičiuotume kelių tūkstančių rusų kariškių bei kitų „ichtamnetų“, tai rusų interesas, palyginus su turkų interesu, yra labai menkas. Todėl tiek mes, tiek mūsų mieli skaitytojai turime palaikyti turkų interesus šiame regione...

- O kokie tikrieji rusų interesai Sirijoje? Prisistatė jie ten karinių bazių ir ką jos saugo? Kruviną smėlį?

- Jų interesas Sirijoje tebuvo varganas bandymas pademonstruoti, jog Rusija yra pasaulinė galybė ir kad, sekdama tiek Tarybų Sąjungos, tiek Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, gali daryti didžiulę įtaką pasaulio politikai. Kadangi prie naftos jų nei Libijoje, nei Sirijoje niekas neprileidžia, o smėlio jie turi užtektinai ir savo dykumose, jokios kitos išvados čia nepadarysi... Tad šis V.Putino „žaidimas“ yra visiškai praloštas ir jau nieko nepadarysi. Bandyti šį „žaidimą“ suintensyvinti reikštų eiti į tiesioginį konfliktą. Kartą jie jau bandė tai padaryti, tačiau iškart 400 „ichtamnetų“ cinko karstuose nukeliavo atgal į Rusiją... Nežinau, ar jie turi noro dar kartą pabandyti.

- V.Putinas pastaruoju metu labai pamėgo „eiti į liaudį“, gatvėje pasikalbėti su „paprastais“ žmonėmis, netgi išklausyti piktokas jų replikas... Net ir nepriklausomi Rusijos apžvalgininkai tai pastebi - antai šiomis dienomis toks „išėjimas į liaudį“ buvo V.Putino gimtajame Sankt Peterburge. Ko siekiama tokiomis „akcijomis“? Kam jam šito reikia, kai iki kadencijos pabaigos liko 4-veri metai?

- Visa tai daroma labai primityviu ir negrabiu stiliumi, kuomet iškart išlenda į paviršių, jog tai yra surežisuoti susitikimai su specialiųjų tarnybų kontrole, snaiperiais ant stogų bei sąmoningai sumažinto ūgio apsauginiais greta... Tai yra tiesiog atgrubnagiški bandymai parodyti, jog ir Rusijoje yra demokratija, jog ir jis pats, netgi būdamas vienvaldis valdovas, dalyvauja rinkiminėje kampanijoje, jog mėgina išklausyti visuomenės nuomonę apie svarbiausias šalies problemas. O galutinis šios „akcijos“ rezultatas - suklastoti rinkimai V.Putino partijos naudai. Tuomet bus galima „pergalę“ pateisinti tokiais „susitikimais su liaudimi“ - esą žmonės štai išreiškė paramą ir balsavo rinkimuose už „Vieningąją Rusiją“. Paprasčiau tariant, tai tiesiog eilinis bandymas imituoti demokratinį „žaidimą“.

- Persikelkime į Vokietiją. Šią savaitę vokiečių ekonomikos ministras Peteris Altmajeris (Peter Altmaier) eilinį kartą pareiškė, jog Vokietija yra suinteresuota santykių su Rusija gerinimu ir ekonominiu bendradarbiavimu. Klausantis tokių pasakojimų man visuomet sunku suprasti: kaip šią retoriką galima suderinti su sankcijomis Rusijai, už kurias Vokietija nuolat tvarkingai balsuoja? Ar ekonomikos ministro apie sankcijas niekas neinformavo?..

- Teoriškai, neįmanoma suderinti nesuderinamų dalykų, bet vokiečiams tai kažkodėl pavyksta... Tačiau įvardinkime tiesiai: Vokietija „žaidžia žaidimą“, nukreiptą prieš NATO ir prieš Jungtines Valstijas. Jų „žaidimas“ kartu yra nukreiptas ir prieš Baltijos valstybių interesus, įskaitant ir Lietuvos Respubliką. Bet mums tai ne naujiena - prieš Lietuvos interesus žaidė ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasirinkusi vokiečių pajėgas, kurios esą turi ginti Lietuvos suverenitetą, demonstratyviai parodant, esą čia NATO dalyvauja mūsų valstybės gynyboje. O dabar pasvarstykime teoriškai: kaip elgtųsi čia esančios Vokietijos pajėgos, jeigu Rusija iš savo bazių Karaliaučiaus krašte ar Baltarusijoje smūgio kryptimi pasirinktų „Suvalkų koridorių“? Esmė ta, jog Vokietija žaidžia senąjį 1938-1939 metų „žaidimą“, kai jie su Rusija pradėjo pasirašinėti Europos perdalijimo sutartis. Dabar turime tos senosios „žaidimo“ strategijos tęsinį bei rezultatus. Ne mes, o vokiečiai turėtų pasiaiškinti - kaip jie gali suderinti Krymo okupaciją, nuolatinius Rusijos reguliariosios kariuomenės išpuolius Ukrainos pasienyje bei okupuotose rytinėse teritorijose ir „ekonominį bendradarbiavimą“? Tuose išpuoliuose jau visiškai atvirai, net nesimaskuodamos, dalyvauja Rusijos gynybos pajėgos ir tik vokiečių valdžia to nepastebi... Ką tokiu atveju nori pasakyti Vokietijos ekonomikos ministras? Kad Krymo bei Ukrainos rytinių sričių okupacija yra teisėta? Tokiu atveju, reikia kelti klausimus dėl pačios Vokietijos šiandieninių teritorijų teisėtumo, nes akivaizdu, jog po Antrojo pasaulinio karo jie gavo gerokai per daug...

- O tuo metu didelės negerovės klesti pačios Angelos Merkel partijoje, kuri Tiuringijoje po regioninių rinkimų susidėjo su valdančiojo isteblišmento itin nekenčiama „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Po tokio akibrokšto partijos grietinėlė privertė Tiuringijos bendrapartiečius atšaukti naujai suformuotą valdžią ir organizuoti naujus rinkimus: žmonėms teks balsuoti tol, kol bus išrinkta „teisinga“ valdžia... Bet blogiausia, kad netgi A.Merkel įpėdinė po šio skandalo pareiškė, jog traukiasi iš kandidačių į partijos pirmininkes... Kodėl taip susvyravo „krikdemų“ pozicijos Vokietijoje?


- Yra visiškai akivaizdu, kad tiek Vokietijos krikščionys-demokratai, tiek socialdemokratai nepateisina rinkėjų lūkesčių ir žmonės dairosi naujos politinės jėgos. Dažniausiu atveju tokią jėgą žmonės mato „Alternatyvoje Vokietijai“. Taigi, gali taip nutikti, kad ir mūsų politiniai „anūkai“ netrukus bus priversti raitytis ir vaipytis, bendraujant su AfD, kuri gali įgauti pakankamai politinio svorio Vokietijos viduje. Tačiau, žinoma, AfD nėra vien tik dešinioji jėga. Jų santykiai su Rusija taip pat kelia labai daug klausimų. Todėl mums čia svarbiausias yra Rusijos ir Vokietijos faktinio aljanso konstravimas, kuriant tam tikrą kontinentinės Europos darinį. Šis darinys pirmiausia yra nukreiptas prieš anglosaksus ir prie kurio mielai šliejasi seni rusų draugai prancūzai. Mes dabar stebime šio darinio gimimą, o tai reiškia, kad turime labai rimtai ruoštis tam, ką mes darysime tokiu atveju, jeigu iš Rusijos pusės seks kitas visiškai logiškas žingsnis - Baltijos valstybių inkorporavimas į savo teritorijos sudėtį. Apie tai šiandien jau visiškai atvirai diskutuoja daugelis NATO ekspertų. Klausimas dabar tik toks: ar mes ruošiamės sekti 1940 metų pavyzdžiu, ar ketiname gintis? Jeigu ketiname gintis, tuomet, kas yra daroma šiuo klausimu? Nes vadinamieji mūsų europiniai „sąjungininkai“ aiškiai „žaidžia“ ne mūsų interesų kryptimi.

- Šią savaitę netikėtai paūmėjo situacija Ukrainos fronte, rusams atakavus ukrainiečių pozicijas. Kokia buvo šio išpuolio prasmė ir tikslas?


- Tai yra tos pačios, mūsų ką tik aptartos, politikos tąsa. Ukrainiečiai labai aiškiai pajuto, jog europiniai sąjungininkai „žaidžia“ ne jų naudai, o Miuncheno saugumo konferencija pavirto eiliniu Miuncheno suokalbiu, smarkiai primenančiu 1938 metus... V.Putinas dabar tiesiog realizuoja savo galimybes, pajutęs, jog Europoje jis turi visišką palaikymą. Jungtinėse Valstijose vyksta D.Trampo (Donald Trump) grįžimas tik prie amerikietiškų reikalų, o tai reiškia, kad kiti reikalai palikti pačiai Europai. Kitaip šnekant, palikti prancūzams ir vokiečiams, vadinasi - rusams. Anglai susikoncentravę į savo vidines problemas ir ši situacija yra testas: o kas bus toliau, kaip elgsis Volodymyras Zelenskis bei jo aplinka? Rezultatas yra apverktinas: V.Zelenskis savo pareiškime net nedrįso paminėti, jog tai yra Rusijos agresija... Todėl į tai reikia žiūrėti kaip į rusų provokaciją: „o ką pasakys naujasis ukrainiečių prezidentas“? O naujasis prezidentas net nedrįso amtelėti ir netgi svarstė, ar tik nebus čia patys ukrainiečiai provokavę rusus... Ir tai yra tragedija. Mes čia taip pat turime aiškų kontekstą: Baltarusiją mes prarandame, nepaisant demonstratyvių ir drastiškų Aliaksandro Lukašenkos pareiškimų - jo šalis yra lėtai, bet užtikrintai virškinama Rusijos. Tai reiškia, kad mes atsiduriame visiškai apverktinoje padėtyje ir vienintelis sausumos kelias, kuris mus sieja su galimais sąjungininkais, yra 100 km „Suvalkų koridorius“. Todėl noriu paklausti mūsų vadinamojo vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado: ką tu darai, kad šis koridorius funkcionuotų krizės metu? Jokių atsakymų, mes, žinoma, negirdime, išskyrus pačią kvailiausią iš visų įmanomų: „NATO ir Amerika mums padės“... Bet svarbiausias atsakymas prašosi savaime: organizuoti valstybės gynybą Izraelio pavyzdžiu, kai net kiekviena mergina turi galimybę pakelti ginklą. O mūsų 100 km „butelio kaklelio“ gynyba - taip pat savaime neatsiras. Kur ten yra priešlėktuvinės gynybos sistemos? Kur ten yra „Iron Home“ sistemos? Ar ten statomi požeminiai perėjimai? Ką apskritai daro mūsų valdžia, kai tiesiog mūsų akyse keičiasi geopolitinė situacija?

- Kadangi į šiuos klausimus mūsų valdžia niekada neturi atsakymų, persikelkime į Prancūziją. Antai Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) netikėtai atrado, kad visoje Prancūzijoje prisisteigę gausybė uždarų islamistinių getų ir netgi nurodė kaltuosius: pasirodo, čia kalčiausi yra importiniai islamo dvasininkai iš Turkijos bei arabų kraštų... Ir nė vieno žodelio apie europiečiams žalingą, akivaizdžiai nusikalstamą migracinę politiką, kviečiant įvairaus plauko nelegalus prisiglausti prie plačios Angelos Merkel krūtinės...

- O ką gerbiamieji islamistai turėjo daryti? Jie visą laiką darė tai, ką suvokė ir puikiausiai mokėjo: organizavo savo pasaulį Europoje. Mūsų skaitytojams mes metų metais sakome, kad tai nėra Europos musulmonai - tai yra musulmonai Europoje. Tai yra publika, kuri čia konstruoja savo kalifatų analogus su savo šariato teise ir kitais jų civilizacijos „stebuklais“, kurie nieko bendra neturi su europine tradicija. Šimtmečiais Europa turėjo savo gynybos mechanizmus - pakanka pravažiuoti Italijos pakrante ir pamatyti kas 20 km stovinčius gynybinius bokštus, iš kurių Europa gynėsi nuo turkų ir arabų piratų atakų. Arba nuvažiuokite į Ispaniją ir pasiklausykite pasakojimų apie gynybą prieš maurus ir garsiuosius Europos gynėjus. Klausimas yra tik vienas: už kiek parsidavė Angela Merkel, įleisdama maurus į Europą? Klausimas yra tik dėl sumos arba šantažo lygio, o ne tos publikos integracijos, kuri neįmanoma iš principo. Šį klausimą kelia daugybė britų, skandinavų bei Centrinės Europos politologų. Čia tik E.Makronas vaidina labai nustebusį, o iš tikrųjų jis yra tik vargšas šantažuojamas berniukas, vis nesugebantis atsitiesti po savo pirmojo tiesioginio santykio su V.Putinu...

- Amerikoje tuo metu jaučiamas keistas demokratų pasimetimas ir pastebimas jų blaškymasis. Štai daugelis demokratų staiga sukilo prieš Maiklą Blumbergą (Michael Bloomberg), kuris taip pat nusprendė kandidatuoti į prezidentus, apkaltindami bendrapartietį praeityje buvusiais „rasistiniais ir ksenofobiniais“ pasisakymais... Ar tai reiškia, kad demokratai niekaip nepasirenka savo kandidato?


- M.Blumbergas, kaip žinoma, yra daugiau respublikonas nei demokratas ir man nesuvokiama, ką jis veikia toje partijoje... O demokratai turi kandidatą - komunistą Bernį Sandersą (Bernie Sanders), kuris nevengia demonstruoti, jog yra atvirai prorusiška politinė figūra. Visa tai, ką demokratai dar neseniai „tepė“ ant D.Trampo, dabar didžiuliais srautais pilasi ant jų pačių galvų... Jie pasirinko veikėją, turintį rusę žmoną ir dar Tarybų Sąjungos laikais Maskvoje dalyvavusį ne vienoje politizuotoje „konferencijoje“, o dabar pristatantį TSRS politiką kaip labiausiai Amerikai sektiną pavyzdį... Didesnės katastrofos neįmanoma nė įsivaizduoti... M.Blumbergas tiesiog trukdo B.Sanderso šalininkams siekti šviesios tarybinės Amerikos ateities... Tai yra Klintonų šeimynėlės bei Barako Obamos (Barack Obama) politinės tradicijos tąsa, o mums tai reiškia visišką katastrofą. Tegaliu pasakyti, kad jeigu artimiausiu metu nepereisime prie Izraelio pavyzdžio gynybos organizavimo sistemos, tai labai rimtai reikės pagalvoti apie emigraciją, nes priešingu atveju tai reikš, kad gintis mūsų valstybės ir vėl neketina...

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (56)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikalingas Lietuvai nacionalinis bankas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur dažniausiai perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15+17 C

+14 +16 C

 

+11 +13 C

 +26 +28 C

+22+25 C

 

+17 +19 C

1-2 m/s

3 m/s

 

2-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1817 PLN - 4.4081
RUB - 86.9753 CHF - 1.0804
GBP - 0.9037 NOK - 10.6433

Nuorodos