respublika.lt

Pasaulį valdo tie, kurie užkariauja rinkasnuotraukos (35)

2020 balandžio mėn. 19 d. 06:59:45
Ričardas ČEKUTIS

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

×
nuotr. 7 nuotr.
Jensas Stoltenbergas po daugybės metų pagaliau suprato, kad Kinija supirkinėja strategines Europos įmones. EPA-Eltos nuotr.

 

- NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas staiga nurodė „naują“ grėsmę - pasirodo, neįvardintos valstybės supirkinėja strategines NATO valstybių įmones ir tuo kelia grėsmę visam Ajansui. Kodėl NATO vadovas atsibudo tik dabar, jeigu kinai tokias įmones ir netgi ištisas teritorijas supirkinėja jau dešimtmečius?

- NATO generalinis sekretorius nėra politinė figūra - jis yra samdomas vadybininkas. Kol nebuvo aiškiai suformuotos politikos Kinijos atžvilgiu, tol jis nieko ir nekalbėjo. O štai dabar ženklas yra duotas aiškiau negu bet kada: ką tik nuskambėjo amerikiečių išsakyta abejonė, ar koronavirusas, tapęs ir ekonominės krizės simboliu, kartais nėra paleistas iš Uhano laboratorijos? Be to, Kinija yra gana aiškiai apkaltinta, savo laiku nedavusi pasaulio bendruomenei informacijos apie tikrąsias kilusios epidemijos šaknis, charakteristikas bei mastus, leidžiant suprasti, jog ši valstybė yra atsakinga už šimtų ar tūkstančių žmonių mirtis. Tie, kas supranta vadinamąją „giluminę“ kalbą, suvokė, kad dabar yra pats laikas padaryti atitinkamą pareiškimą. Taigi, apie kokias valstybes užsiminta J.Stoltenbergo pareiškime? Žinoma, Kinija yra pagrindinis taikinys. Taip pat čia užsimenama ir apie Rusiją, kuri ne tiek kažką perka, kiek bando pasinaudoti tam tikrais objektais bei žmonėmis savo įtakos stiprinimui. Rusams reikia priskirti įtakas Sirijos, Venesuelos, Libijos reikaluose... Tačiau mūsų geras bičiulis Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) juos dabar sėkmingai išstumia tiek iš Sirijos, tiek ir iš Libijos, o iš Venesuelos juos išstumia kitas mūsų geras bičiulis - Saudo Arabijos kronprincas, žaisdamas naftos kainomis... Taigi, šiedu „supirkinėtojai“ yra identifikuoti, tačiau esama ir kitų. Žinoma, negalima šiame žaidime nepastebėti Indijos. Ypač tie, kurie nori žaisti Afrikos žemyne, puikiai žino, ką ir kiek ten supirkinėja indai. Kartais mes neatskiriame indo nuo pakistaniečio, tačiau galima šiame kontekste kalbėti ir apie pastaruosius... Pietų korėjiečiai esamu momentu yra laikomi draugais, bet vienas dalykas yra draugystė, o visai kas kita - verslas ir šių dalykų negalima painioti. Be to, kartais sunku atskirti korėjietį nuo japono... Štai mes ir turime tam tikrą pasaulio „supirkinėtojų“ kontingentą...

- Ir kurie iš jų kelia didžiausią pavojų?

- Reikia suvokti, kad visi tie Indokinijos gyventojai, kurie dar labai neseniai privalėjo iš britų pirkti opiumą, taip suaktyvėjo ir suįžūlėjo, kad puolė supirkinėti aktyvus, kurie jiems jokiu būdu negali priklausyti. Rusai kaip rusai - tai iš jų gali nusipirkti Aliaską, tai juos gali užsiundyti ant kokio nors Hitlerio, tai gali sužlugdyti, neleisdamas jiems nusitiesti vamzdžio... Žinoma, jie yra šunsnukiai, bet daugmaž mūsų šunsnukiai... O tie aukščiau įvardintieji, švelniai tariant, neturi teisės pirkti mūsų aktyvų.

- O kam jiems tie aktyvai reikalingi? Bijo, kad „sudegs“ tie popieriniai nieko nepadengtų dolerių maišai ar kompiuteriniai eurų nuliukai?

- Pinigai yra tik atsiskaitymo priemonė, kuri pati savaime nėra joks turtas. Laikyti savo turtą tuose pinigų maišuose yra be galo pavojingas dalykas ir visi tą puikiai supranta. Todėl atsiranda būtinybė tuos pinigus paversti tam tikrai aktyvais. Bankiniai patarėjai sako, jeigu esi jaunas, gali rizikuoti ir pirkti akcijas, o jeigu esi senstelėjęs, tai geriau įsigyk valstybinių obligacijų... Kinai, pavyzdžiui, investavę į JAV valstybines obligacijas. Kodėl jie taip daro? Todėl, kad skirtingai nei pensininkai, turi galios ir jėgos pareikalauti iš tos valstybės, kurios obligacijos yra nupirktos, susimokėti. Bet net ir kinai vargu ar patys tiki, kad šitos obligacijos bus padengtos. Taigi, tie, kurie galvoja kišti pinigus į akcijas ar obligacijas, labai stipriai rizikuoja. Kažkada mano tėvai ir seneliai duodavo man žaisti stalininėmis ir chruščiovinėmis obligacijomis, kuomet valstybė skolinosi iš savo piliečių, nes jos buvo tapusios bevertės. Kas gi lieka padoriam kinui? Uostas arba sala kur nors Graikijoje, tuo labiau jeigu turi gerų laivelių su patrankomis, kurios gali labai praversti, jeigu graikai staiga sumanytų šių objektų neatiduoti... Antra vertus, kuo toliau, tuo labiau, pasaulis globalizuojasi, tik pati globalizacija keičia pobūdį. Tai jau nebėra vienos grupuotės „globalusis pasaulis“, tai - multipoliarinis pasaulis, kuriame žaidžia 7-8 žaidėjai, užimantys pagrindines pozicijas. Todėl jeigu nori dalyvauti šiame žaidime, privalai turėti ne tik strategines pozicijas, bet ir ekonominius tikslus. Dėl to ir vyksta kova. Tai, kas įvyko su naftos kainų kritimu, labai aiškiai parodė, kad rusų investicijos į vamzdžius ir angliavandenius gali būti akimirksniu paverstos į nieką, todėl V.Putinas dabar labai intensyviai galvoja, o ką daryti toliau? Taigi, visi supranta, kad kur kas svarbesnis dalykas yra rinkų valdymo klausimas.

- Tarptautinis valiutos fondas jau pareiškė, kad nurašinės skolas skurdžiausioms Afrikos ir Azijos šalims. Gal ir mes visai be reikalo nuolat „veržėmės diržus“ - reikėjo skolintis kuo daugiau, nes vis tiek nereikės atiduoti?

- Prasiskolinę dabar yra netgi tie, kurie iš principo neturėtų skolintis, nes yra gana turtingi, pavyzdžiui, norvegai. Žinoma, jeigu gali padaryti įtaką skolintojui arba turi vilčių, kad jis tau skolas nurašys, tokį „žaidimą gali žaisti“, bet praktika rodo, kad viskas yra daug sudėtingiau. Aš netikiu, kad skolos nurašomos šiaip sau, už dyką. Graikai kažkada skolinosi be proto ir prarado uostus bei kai kurias salas. Italai taip pat praras strateginius objektus - kinų miestai bei virusas Italijoje irgi yra to beprotiško skolinimosi rezultatas. Vyrukai Afrikoje, kuriems skolos bus nurašytos, taip pat prarado daugiau, nei buvo skolingi. Kai tave puola piktas šuo, turi įkišti jam lazdą į dantis, o tada smogti peiliu, blogiausiu atveju - pakiši savo ranką... Tas pat yra su visais bankais ar kitom skolinančiom organizacijom. Nė vienas skolintojas neduoda pinigų, neturėdamas garantijų, kad bus grąžinta - atvirkščiai, dažniausiai skolintojai stengiasi turėti garantijas, kad bus negrąžinta, kad būtų galima už skolą pasiimti daug daugiau. O skolinama juk bankų kompiuteriuose prirašytais nuliukais, kurie paremti tokia galinga jėga kaip Jungtinės Valstijos su daugiau kaip 300 milijonų rinka ar ES su 500 milijonų rinka. Taigi, tie vargšeliai praranda viską, mainais į nieką.

- Kaip tik graikai šią savaitę išplatino pranešimą, kad prie Egėjo jūros kranto Turkijos pusėje vėl masiškai kaupiasi vadinamieji „pabėgėliai“, kuriuos kursto ir atvirai ten veža turkų vyriausybė, kad jie galėtų plaukti į graikų salas. Graikai apeliuoja į Briuselio aukščiausius vadovus, kad šie kažką darytų, tačiau Briuselyje tvyro kapų tyla - tarsi ten visi būtų išmirę nuo viruso. Beje, Briuselis tyli ne tik šiuo klausimu, bet ir visais kitais. Kuo tai paaiškintumėte?


- ES kaip struktūra yra gerokai „užspausta“ Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Mes esame ne kartą kalbėję, jog ES turi tris priešus: Rusiją, Kiniją ir JAV. Jungtinės Valstijos niekada to nė neslėpė. Rusija visą laiką darė įtakas, mėgindama pademonstruoti savo galias ES viduje - ar tai būtų su vokiečiais kuriami aljansai ir kitokios „draugystės“, finansuojant atitinkamas vokiečių partijas, ar šantažuojant vargšą Emanuelį Makroną... Iš esmės tai buvo atakos į ES galios centrus, į nervų rezginius. Todėl dabar ir turime tokią situaciją. Jungtinėms Valstijoms nepavyko susitarti dėl Transatlantinės bendros erdvės su JAV dominavimu, todėl Europos Sąjunga kaip vieningas darinys amerikiečiams yra visiškai nereikalingas. Vokiečiai pernelyg anksti pademonstravo savo ketvirtojo ar penktojo Reicho kūrimo ypatumus ir štai turime vaizdą, kai ES paralyžiuota ir krizės akivaizdoje nefunkcionuoja nei ES institucijos, kurios turėtų koordinuoti bendrą veikimą krizės metu ir kurti bendrą politiką visoms ES valstybėms, nei NATO, jeigu neskaitytume stipriai pavėluotų J.Stoltenbergo pareikšimų. Angela Merkel nueina, E.Makronas taip ir neužsiaugino autoriteto, kad galėtų pretenduoti į rimtesnes įtakas ES viduje, britai apskritai iš čia išėjo... Britų politiką moduliuojantis faktorius, kuris anksčiau labai efektyviai veikė, praktiškai sunyko. O kas toliau? Pirmyn kiekvienas į savo urvelį, juk sako, kad dabar žiurkės metai... Na, o virusas padarė savo darbą - atsirado sienos ir dabar galima graudžiai paverkti ant Šengeno kapo...

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (35)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar Valstybės dieną kartu su visais giedate himną?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau lankėtės Lietuvos pajūryje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+16 +18 C

+17 +18 C

 

+14 +15 C

 +24 +26 C

+19 +22 C

 

+17 +19 C

0-5 m/s

0-3 m/s

 

2-6 m/s

Nuorodos