1 nuotr.Neformaliame Europos Sąjungos kultūros ir Europos reikalų ministrų susitikime Paryžiuje ministrai, siekdami paspartinti nykstančio kultūros paveldo išsaugojimo mechanizmo sukūrimą, pasirašė deklaraciją. Joje išskyrė kultūros paveldo ekspertų išteklių telkimą ES lygiu, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, jaunų specialistų ir savanorių įtraukimą į paveldo konservavimo ir restauravimo procesus ir turimų finansinių išteklių sutelkimą nykstančio kultūros paveldo apsaugai.
Neformalus ES valstybių narių ministrų susitikimas surengtas gaisro, nuniokojusio Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, kontekste: akcentuotas nykstančio kultūros paveldo išsaugojimo mechanizmo ES lygiu diegimas. Susitikime dalyvavo ir Paryžiuje su darbo vizitu viešintis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
„Ši iniciatyva labai svarbi Lietuvai kalbant apie UNESCO saugomą Vilniaus senamiestį ir kitus mums svarbius kultūros paveldo objektus. Bendri Europos resursai ir specializacija kultūros paveldo srityje aktuali susiduriant su klimato kaitos poveikiu kultūros paveldui tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje“, - Kultūros ministerijos pranešime cituojamas ministras M. Kvietkauskas.
Ministras, kaip skelbiama pranešime, Paryžiuje taip pat susitiko su Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) generaline direktore Marie-Laure Lavenir. ICOMOS vienija kultūros paveldo apsaugos ir restauravimo specialistus, 1992 m. įsteigtas ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas. Susitikime su šios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos vadove kultūros ministras dėmesį skyrė Kauno modernizmo architektūrai, kurią siekiama įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, taip pat Vilniaus istoriniam centrui, mininčiam 25 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktį ir Kernavės archeologinei vietovei, kuri mini 15 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktį.
M. Kvietkauskas taip pat dalyvavo susitikime su UNESCO Pasaulio paveldo centro vadove Mechtild Rössler, kurią informavo apie Lietuvos ketinimus 2020 metus paskelbti UNESCO Pasaulio paveldo metais, pasidžiaugė Kauno modernizmo architektūrą viešinančiomis iniciatyvomis: tarptautine kilnojamąja paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918 - 1940 m.“ ir ją lydėjusia kultūrine programa, tarptautine konferencija „Modernizmas ateičiai“.
Lietuvos kultūros ministras pakvietė UNESCO Pasaulio paveldo centrą įsitraukti į šį rugsėjį Kaune rengiamą antrąjį UNESCO Modernių miestų forumą. Juo Lietuva siekia prisidėti prie UNESCO pasaulio paveldo programos „Modern Heritage Programme“ iniciatyvų.
