7 nuotr.NATO išlieka stipri, vieninga ir galinti apsiginti organizacija, nepaisant dabartinės koronaviruso pandemijos, vakar pasakojo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Pagrindinis mūsų tikslas yra užtikrinti, kad ši sveikatos krizė netaptų saugumo krize“, - vakar teigė J.Stoltenbergas.
NATO vadovas įspėjo, kad sąjungos priešai gali siekti pasinaudoti esama padėtimi ir vykdyti priešišką veiklą tuo metu, kai valstybės narės didžiausią dėmesį skiria kovai su mirtiną pavojų gyvybei galinčia sukelti liga.
Siekiant stabdyti naujojo koronaviruso plitimą, NATO narės buvo priverstos atšaukti įvairias karines pratybas, įskaitant ir didžiules „Defender 2020“. Tačiau J.Stoltenbergas tvirtina, kad tai nereiškia, jog NATO sugebėjimas gintis susilpnėjo.
„Mūsų operatyvinė parengtis išlaikoma“, - tvirtina NATO vadovas.
NATO vadovas, be kita ko, akcentavo, kad aktyvesnė Rusijos karinė veikla yra įrodymas, kad koronaviruso krizės metu NATO turi būti budri labiau nei kada nors anksčiau.
Vakar NATO užsienio reikalų ministrai vedė derybas vaizdo ryšiu. Jie kalbėjosi apie reagavimą į COVID-19 pandemiją, kuri vien Europoje pražudė daugiau kaip 30 tūkst. žmonių. Jie, norėdami parodyti vienybę ir pasiųsti signalą potencialiems priešams, tokiems kaip Rusija, vakar mėgino derėtis dėl bendro pareiškimo, jog NATO tebėra galinti ir pasiruošusi reaguoti į grėsmes.
Pasak paties J.Stoltenbergo, dabartinė krizė labai neigiamai paveiks valstybių biudžetus, - nors kol kas dar per anksti vertinti ilgalaikes pasekmes. Tačiau generalinis sekretorius priminė, kad priežastis, paskatinusi
NATO nares priimti sprendimą didinti išlaidas gynybai, buvo ta, kad „mes gyvename vis labiau nenuspėjamame pasaulyje“.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Audriaus Butkevičiaus komentaras:
Mes puikiai matome ir jau išsiaiškinome, kaip viskam pasiruošusi Europa - dabar belieka patikėti ir J.Stoltenbergu. Žinoma, gerai, jog buvo vykdomi paskutinieji manevrai Europoje ir matyti, kad pratybų srityje kažkoks planavimas egzistuoja. Tačiau bet kam, žvilgtelėjusiam į mūsų specifines problemas šioje srityje, taps akivaizdu, jog visi galimi kariniai arba konvencinio karo iššūkiai yra nelikviduoti ir pagalbos klausimas iš kitų NATO valstybių karinio konflikto Lietuvoje atveju yra neišspręstas. Karinės pagalbos iš Lenkijos pusės klausimai taip pat neišspręsti, todėl tas gražus pasakojimas, jog tu esi viskam pasiruošęs, žinoma, yra skirtas plačiosios visuomenės ausims, tačiau jokiu būtų neatlaiko jokios elementarios bent kažkiek suprantančių žmonių kritikos.
O apie tai, jog be konvencinio konflikto grėsmių mes turime ir hibridinio karo pavojus, net diskutuoti neverta - NATO šio pobūdžio grėsmėms yra tiesiog neparuoštas instrumentas, nors šio pobūdžio grėsmės ir yra pagrindinės šiuolaikiniame pasaulyje. Joms iškilus mes visada išgirstame banalų atsakymą, kad tai yra ne mūsų klausimas ir ne mes jį turime spręsti.
Ar NATO gali reaguoti, jeigu kas nors sugalvotų organizuoti riaušes Aljansui priklausančioje šalyje? Nereikia toli ieškoti atsakymo - Italijoje riaušes jau turime. Žinoma, NATO tokiais atvejais veikti nepasirengusi, nes, kaip minėjau, mums paaiškintų, jog tai nėra jos kompetencijos klausimas. Netgi šios virusinės krizės, kurią galima prilyginti biologinio ginklo panaudojimui, atveju mes nematome jokio veiksmų koordinavimo tarp NATO priklausančių valstybių. Tai yra tragedija. Žinoma, jokio koordinavimo šiais klausimais nėra ir tarp ES struktūrų, teoriškai dirbančių gynybos bei saugumo klausimais. Todėl J.Stoltenbergo pareiškimas tėra geros valios deklaracija, kažkam primenant, kad mes dar gyvi, nepaisant koronaviruso pastangų mus pražudyti...
