Rytų Ukrainoje nuo pirmadienio bus įvedamos „visiškos ir visa apimančios paliaubos“, oficialiai paskelbė Ukrainos prezidentūra.
Anksčiau apie susitarimą dėl paliaubų taip pat pranešė prorusiškų Donecko ir Luhansko separatistų atstovai.
Iki šiol žlugo dvi dešimtys bandymų įgyvendinti visuotines paliaubas Rytų Ukrainoje. Paliaubos yra laikomos svarbiu žingsniu prieš naują viršūnių susitikimą karo Ukrainoje klausimui spręsti.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) anksčiau teigė norintys dar kartą susodinti Rusijos ir Ukrainos prezidentus Vladimirą Putiną ir Volodymyrą Zelenskį prie derybų stalo.
Prorusiški separatistai taip pat teigė, esą susitarta dėl dronų ir sunkiosios ginkluotės naudojimo draudimo. Taip esą siekiama užtikrinti fronto linijoje gyvenančių civilių apsaugą, o atsakomoji ugnis neva gali būti autorizuota tik aukščiausių vadų.
Tiesa, Kijevas apie papildomus susitarimus nekalba.
Prorusiški separatistai su Ukrainos kariuomene Donecko ir Luhansko regionuose kovoja jau 6 metus. Jungtinių Tautų duomenimis, per karą Ukrainoje žuvo apie 13 tūkst. žmonių. Rusija iki šiol neigia tiesiogiai besikišanti į karą Ukrainoje.
Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius:
Iš esmės tai yra rusiškosios diplomatijos pergalė arba, trumpai tariant, Volodymyrą Zelenskį jie galutinai užspaudė... Dabar mes dar nežinome, kokia yra šitų paliaubų kaina, bet natūralu, kad tai yra strateginio lygmens susitarimas. Ir negalėjo būti, kad šiuo atveju Ukrainos pusė nepadarytų tam tikrų nuolaidų.
Tai, kas dabar vyksta, reikia vertinti vis didėjančio ekonominio spaudimo Rusijai fone. Štai net dabar Rusijai atsirūgo 2014-2015 metų šnipinėjimo skandalas Vokietijoje, kai netgi ištikima Rusijos draugė Vokietija pareikalavo paskelbti sankcijas... Tų sankcijų atsiranda vis daugiau ir jų jau prisikaupė tiek, kad Rusijos ekonomika braškėte braška. Todėl Kremliaus veikėjai sumąstė jas sumažinti ar bent gauti tam tikrą kozirį būsimose derybose su Vakarais: štai kokie mes geri, netgi karą Ukrainoje laikinai nutraukėme...
Bet čia egzistuoja dar vienas svarbus momentas: Ukraina reikalaus, kad derybose su Rusija dalyvautų visos rusų grubiai sulaužyto Budapešto memorandumo šalys: be prancūzų ir vokiečių - amerikiečiai ir britai. O tai reiškia, kad Rusija turi kuo greičiau užbėgti tam už akių, nes, prisiminus Budapeštą (ukrainiečiai ten atsisakė branduolinių ginklų mainais į teritorinį vientisumą), jie ne sumažins, o tik padidins sankcijas sau...
Atrodytų, jeigu rusams taip reikia atsikratyti sankcijų, tai gal jie Krymą grąžins Ukrainai? Pirmiausia, Krymo klausimas ką tik buvo įtvirtintas Rusijos Konstitucijoje, kur parašyta, kad Krymas yra nedaloma Rusijos dalis. Labai keistas įrašas Konstitucijoje: jeigu taip yra iš tikrųjų, tai kokia prasmė apie tai rašyti? Juk jie nerašo, kad Saratovas ar Tambovas yra „nedaloma dalis“... Tačiau greta to dabar pradedama formuoti dar viena nuomonė, kuri, kad ir kaip būtų keista, jau pakliūva į oficialiąsias propagandines žiniasklaidos priemones, kur verksmingo veidelio moteriškė šaukia: „Kam mums tas Krymas, jeigu vaikai neturi ko valgyti?“ Žinoma, Vakarų imperialistai kalti iš šį kartą, nes jie smaugia jauną tarybinę respubliką ir neduoda vaikams valgyti, bet tam tikri pamąstymai apie kažkokį kompensacinį mechanizmą ar susitarimą egzistuoja ir valdžios viršūnėse. Nes padėtis Rusijoje smarkiai blogėja. Įvykiai Chabarovske yra tik audrošauklis, kuris sklando virš audringų vandenų ir visi supranta, jog šis ruduo Rusijos valdžiai bus labai sudėtingas.
Taigi, šiame kontekste paliaubos Ukrainos ir Rusijos fronte yra labiau reikalingos Rusijai, kuri mėgins organizuoti naujas derybas dėl sankcijų sumažinimo. Kai Vladimiras Putinas sako - „sankcijos mums tik į naudą“ - tai mes galime iš to tik smagiai pasijuokti...