Pakistane šeštadienį vyko dešimttūkstantinis protestas, kuriame musulmonai reiškė nepasitenkinimą Prancūzijos sprendimu ginti teisę publikuoti pranašo Mahometo karikatūras.
Karačio gatvėmis žygiavo miesto gyventojai ir dešiniųjų pažiūrų partijos „Tehreek-e-Labbaik Pakistan“ (TLP) aktyvistai, ragindami Pakistano vyriausybę nutraukti ryšius su Prancūzija ir boikotuoti prancūziškas prekes.
Protestuotojai mindė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono atvaizdus, degino Prancūzijos vėliavas ir šūkavo šūkius, reiškiančius jų ryžtą pasiaukoti ir atkeršyti už šventvagiškais laikomus veiksmus.
„Reikalaujame, kad vyriausybė imtųsi veiksmų boikotuoti Prancūziją ir iš šalies išsiųstų jos ambasadorių“, – naujienų agentūrai dpa sakė TLP atstovas spaudai Zubairas Kasuris.
Šalies premjeras Imranas Khanas taip pat argumentuoja, kad europiečiai nepakankamai supranta faktą, kad musulmonams bet koks jų pranašo vaizdavimas yra nepriimtinas.
E. Macronas anksčiau šį mėnesį ėmėsi ginti žodžio laisvę ir pasmerkė islamistų smurtą po to, kai Paryžiuje mokytojui, savo mokiniams parodžiusiam pranašo Mahometo karikatūrų, buvo nukirsta galva.
Daugiausiai musulmonų apgyvendintame Pakistane 2012 metais įsiplieskė mirtini protestai, kai į vaizdo įrašų dalijimosi platformą „YouTube“ buvo įkeltas pranašui įžeidžiu laikomas filmas.
Prancūzijos premjeras: radikalus islamas yra šalies „priešas“
Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas, šeštadienį dalyvaudamas Nicoje vykusiame vienoje miesto bazilikoje surengto išpuolio aukų atminimo ceremonijoje, sakė, kad radikalus islamas yra šalies „priešas“.
„Mes žinome priešą, jis buvo ne tik identifikuotas, bet turi ir vardą, tai – radikalus islamas“, – sakė J. Castexas, prisimindamas, kad 2016 metų liepos 14 dieną mieste buvo surengtas dar vienas žiaurus išpuolis, kai sunkvežimiui įsirėžus į minią žuvo 86 žmonės.
Radikalus islamas yra „politinė ideologija, iškraipanti musulmonų religiją, iškraipant jos raštus“, sakė J. Castexas, pridurdamas: „Kiekvieną kartą, kai nusitaikoma į Prancūziją, ji tampa terorizmo taikiniu.“
Reaguodamas į ataką Nicoje, kurią, kaip manoma, įvykdė neseniai į šalį atvykęs imigrantas iš Tuniso, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo sustiprinti pasienio kontrolę.
Žemyną sudrebinus dar vienam išpuoliui, kai Austrijos sostinėje Vienoje ginkluotas užpuolikas nušovė keturis žmones, Prancūzija prie savo sienų su kitomis ES šalimis padvigubino pasienio apsaugos pareigūnų skaičių.
Išpuolis Nicoje surengtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Paryžiaus priemiestyje mokytojui Samueliui Paty buvo nukirsta galva už pranašo Mahometo karikatūrų parodymą savo mokiniams.
Rugsėjį per išpuolį prie pranašo karikatūrų publikavusio satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos peiliu ginkluotas užpuolikas subadė du žmones.
Šalyje vien praėjusią savaitę pradėta per 200 tyrimų dėl paramos terorizmui, grasinimų mirtimi, įžeidimų ar su S. Paty nužudymu susijusia neapykantos kalba.
Vienas teisminis šaltinis sakė, kad skaičiai šiuo metu „sprogsta“. „Gauname daug grasinimų, susijusių su politikais, prezidentu, premjeru, kai kuriais ministrais, parlamento nariais, mokytojais“, dauguma jų susiję su galvos nukirtimu.
Tačiau Paryžiaus prokuroras Remy'is Heitzas pažymėjo, kad įtariamieji yra „įvairūs žmonės, radikalai, tačiau ir žmonės, turintys psichinių sutrikimų, taip pat yra žmonių, kurie pateikia grasinimų nesuprasdami jų rimtumo.“
Tarp įtariamųjų terorizmo rėmimu taip pat yra keli mokiniai, pajuokavę ar pasidalinę nuotraukomis, susijusiomis su S. Paty mirtimi.