„Vakaro žinios“ kalbino Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą, politikos apžvalgininką Rolandą Paulauską.

- Jau ne pirmi metai „gelbėjama“ Graikija pasiekia naujus ūkio nuosmukio ir nedarbo rekordus, o įvairūs Briuselio klerkai savo kalbomis bando vieni kitus drąsinti ir įpūsti optimizmo. Kaip vertinate padėtį Graikijoje? Kokias matote jos atsigavimo perspektyvas?

- Kalbėdami apie Graikiją dabar galėtume perskaityti savo buvusius pokalbius - prieš metus, dvejus, ketverius... O mes tada kalbėjome, kad visas tas Graikijos „gelbėjimas“ baigsis tuo, kad padėtis toje šalyje ir toliau blogės. O viso šio „gelbėjimo“ rezultatas jau tada buvo aiškus: kuo daugiau juos „gelbės“, tuo didesnę dalį valstybės rankose buvusio turto jie praras. Taigi laivybos uostai, įvairios prieplaukos, oro uostai, geležinkeliai ar netgi salos atsidurs privačiose užsieniečių rankose, tokiam „privatizavimui“ vadinamieji „gelbėtojai“ yra nustatę konkretų grafiką ir jo graikų valdžia privalo laikytis. Jau tada kalbėjome, kad visą šį turtą jie praras, o šalies ekonominė būklė tik blogės. Tad viskas šia linkme ir eina, kitaip sakant, jau tada buvome teisūs.

- Ką Graikija ar „gelbėtojai“ turi padaryti, kad padėtis pradėtų gerėti?

- Norint, kad Graikijoje padėtis gerėtų, reikia, jog graikai pradėtų kažką gaminti ir eksportuoti. O kad jie galėtų tai daryti, jų gaminamų prekių kaina turi būti konkurencinga. Tačiau graikai neturi savo valiutos ir dėl to jie negali savo prekių atpiginti. Todėl graikiškos prekės yra pernelyg brangios, kad jas būtų galima parduoti užsienyje. Pavyzdžiui, tas pats alyvuogių aliejus. Jeigu graikas nori gauti europietišką atlyginimą, atitinkamai ir tas aliejus kainuoja, o už kelių šimtų kilometrų kur nors Šiaurės Afrikoje auga tokie patys alyvmedžiai, iš kurių žmonės už kur kas mažesnį atlygį pagamina tokį patį aliejų gerokai pigiau. Štai jums ir visa ūkio logika.

- Bet užsienio „gelbėtojai“ jau pažadėjo duoti naujus milijardus Graikijai. Tiesa, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nemaža tų milijardų dalis panaudojama ne Graikijai gelbėti, o užsienio bankams, kurie ten metų metus į kažką „investavo“ ir dabar liko be pinigų. Tai kas ir ką dabar gelbėja naujais milijardais?

- Visiškai teisingai. Kai prasidėjo Graikijos krizė, ten buvo įmerkę savo pinigus įvairūs Europos bankai, ypač vokiečių. Dar anksčiau vokiečiai dalijo graikams kreditus bei įvairiausias „lengvatines paskolas“, kad šie pirktų vokiškos karinės pramonės gaminius, vokiškus automobilius ir t.t. Tačiau dabar, kai graikai neturi kaip išmokėti bankinių paskolų, iškyla grėsmė jau ne tik Graikijai, bet ir Europos bankams. O juk mes žinome, kad pagal dabartinę ekonominę paradigmą pirmiausia yra gelbėjami bankai, nesvarbu, kur ta krizė nutiktų - ar Amerikoje, ar Rusijoje, ar Europoje. Kad gelbėjami bankai, šiokios tokios logikos yra, nes jeigu bankinė sistema žlugs, tai būtinai atsilieps visai populiacijai, nes žmonės ten laiko savo santaupas, indėlius, moka kreditus, mokesčius ir pan. Vadinasi, šita bankinė sistema reikalauja stabilumo. Bet šiuo atveju kyla klausimas, ar ne per daug užsižaidė Europa gelbėdama tuos bankus? Bet juk mes matome, kad ne tik Graikijoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje nesiseka palaikyti tokio vartojimo lygio, koks buvo iki krizės. Iš čia atsirado minusinės bankų palūkanos, kai už savų pinigų laikymą bankuose dar reikia primokėti. Taigi Europa nežino, ką daryti, - ji norėtų tą Graikiją palikti likimo valiai, bet nelabai išeina, nes tas pats atsitiks visur kitur...

- Tai vokiečiai ir sako: negalima nurašyti graikų skolų, nes tai sukels vėl neatsakingo skolinimosi bangą...

- Taip, jie sako. Tačiau kiti sako priešingai, nes nenurašius graikų skolų arba juos paliekant likimo valiai prasidės visuotinė griūtis, kuri nežinia kur sustos. Todėl aš manau, kad tie susėdę graikų „gelbėtojai“ taip ir šneka tarpusavyje. Vieni sako: „Palikime tą Graikiją ramybėje, tegul ji skęsta.“ O kiti atsako: „Bet ji skęsdama gali nusitempti daug ką paskui save...“ Čia iškyla tokia paradoksali dilema, kai kiekvienas sprendimas dabar yra blogas. Bet juk tai ne tik Graikiją liečianti problema. Juk ši ekonominė paradigma, pagal kurią visada gyveno vadinamasis „auksinis milijardas“, šiandien tik blogina padėtį, žengiant bent vieną žingsnį. Jie tik svarsto, kuris iš tų visų blogų žingsnių yra mažiausiai blogas.

- Tai žingsnis dabar sutartas toks: išspausdiname 86 mlrd. eurų, didesnę dalį duodame Graikijoje nuostolius patyrusiems bankams, mažesnę numetame patiems graikams ir laukiame naujo padėties paūmėjimo?

- Žinoma, jie dabar iš oro spausdina pinigus ir stengiasi palaikyti tiek bendrą visos Europos vartojimo lygmenį, tiek ir tos pačios Graikijos, kad ji nepradėtų griūti. O kas seks paskui Graikiją pirmiausia? Portugalija, Ispanija, Italija... Jeigu čia būtų viena Graikija, tai dar būtų galima naiviai tikėtis kažkokių rezultatų. Bet reziumuojant reikia konstatuoti vieną paprastą dalyką: norint grįžti į normalią būseną, reikia pradėti gyventi pagal galimybes. O kol ES norės ir toliau gyventi ne pagal realiai uždirbtus pinigus, o pagal iš oro išspausdintus ir augins begalines skolas, tol bus šitos problemos ir jos vis kaupsis ir kaupsis. Ir kuo vėliau jie pradės iš esmės žiūrėti į šį reikalą, tuo garsesnis sprogimas mūsų laukia.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“