respublika.lt

Naujojo Vokietijos kanclerio laukimas Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS (12)

2021 rugsėjo 10 11:30:00
Ričardas ČEKUTIS

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad po rugsėjo 26-osios šalyje vyksiančių rinkimų paliks savo pareigas „švaria sąžine". Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) jau susitikinėja su labiausiai tikėtinais kanclerės įpėdiniais.

×
nuotr. 9 nuotr.
Angela Merkel. EPA-Eltos nuotr.

 

„Manau, kad atlikau savo darbą, ir bet kuris žmogus, nesupratęs to dabar, nesupras ir per ateinančius ketverius metus", - sakė A.Merkel per Diuseldorfo teatre vykusį renginį.

A.Merkel taip pat atsisakė būti apibūdinta kaip „paskutinė laisvųjų Vakarų gynėja". Anot jos, „reikėtų susilaikyti nuo bet kokių perdėjimų", tačiau kanclerė vėliau pridūrė: „laimei, esama nemažai žmonių, prisirišusių prie demokratijos, ir, be abejo, mane tai džiugina".

Vokietijoje rugsėjo 26 d. vyks visuotiniai rinkimai, per kuriuos A.Merkel nesieks penktosios kadencijos kanclerės poste. Ji vadovavo šaliai pastaruosius 16 metų.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas E.Makronas, šią savaitę priimdamas du pretendentus pakeisti A.Merkel kanclerio poste, parodė, kaip nekantriai Prancūzija laukia Vokietijos rinkimų rezultatų ir jų poveikio partnerystei, nulemsiančiai Europos ateitį.

E.Makronas pirmadienį vedė derybas su apklausose pirmaujančiu Vokietijos finansų ministru ir vicekancleriu Olafu Šolcu (Olaf Scholz) iš kairiojo sparno SPD, o trečiadienį susitiko su Arminu Lašetu (Armin Laschet) iš A.Merkel konservatorių CDU partijos, atsiliekančios po aferų temdomos kampanijos.

Nors derybos Eliziejaus rūmuose vyko už uždarų durų ir be jokių bendrų pareiškimų spaudai, abu šie susitikimai Vokietijoje sukėlė intensyvias spėliones, ką galimai remia Paryžius ar kam prognozuoja pergalę? E.Makronas priėmė O.Šolcą likus kelioms dienoms iki susitikimo su A.Merkel įpėdiniu A.Lašetu, tačiau visai nesusitiko su žaliųjų kandidate Analena Berbok (Annalena Baerbock), kuri vienu metu taip pat buvo laikoma galima būsima kanclere.

„Vizitai Paryžiuje suteikia Vokietijos rinkimų kampanijai neįprastai europietišką dimensiją, - rašo dienraštis „Die Welt". - Tai, kad E.Makronas pirmą priėmė O.Šolcą, gali būti tik atsitiktinumas, net jei būrėjai iš politinių kavos tirščių tą vertintų kaip slaptą pirmenybės ženklą."

Rinkimų laikas ir naujojo kanclerio pasirodymas - gal tik po kelių mėnesių derybų dėl koalicijos - labai svarbus E.Makronui, nes jis norės kuo greičiau pradėti dirbti su naujuoju vadovu, kai 2022 m. sausį Paryžius perims pirmininkavimą Europos Sąjungai. E.Makronas po A.Merkel pasitraukimo greičiausiai bus laikomas galingiausiu ES politiku. Jis nori pasinaudoti pirmininkavimu, siekdamas įgyvendinti plataus užmojo ekonominę darbotvarkę ir savo strateginės autonomijos doktriną, kad Europa mažiau priklausytų nuo JAV. Tai tapo dar svarbiau, kai Talibanui perėmus Afganistaną ir JAV staiga pasitraukus iš šios šalies susidarė vakuumas, kurį užpildyti Europa yra bejėgė.

„E.Makronas nori išsiaiškinti potencialius nugalėtojus, kad pamatytų, kokią erdvę turi manevrui, kad galėtų parengti Prancūzijos pirmininkavimo ES programą", - sakė Paryžiaus Sorbonos universiteto Prancūzijos ir Vokietijos santykių specialistė Helena Miard-Lakrua (Helene Miard-Lacroix).

E.Makronas palaikė nuoširdžius santykius su A. Merkel, nors protarpiais būta įtampos dėl Vokietijos griežtos biudžeto politikos, tad Paryžius tikisi lankstesnio požiūrio, jei rinkimus laimės O.Šolcas.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS

Jeigu kalbėsime apie visą Europą apskritai, tai, žinoma, A.Merkel įdiegė visą krūvą socialistinių, marksistinių ir maoistinių nuostatų, kitaip sakant, ji liberaliąją Europą pavertė socialistine-maksistine, o tai jokiam sveiko proto žmogui negali būti priimtina.

Kitas dalykas - ji visą laiką vykdė prorusišką politiką, tarnaudama Rytų Vokietijos pramonininkams. Jeigu toks tarnavimas yra laikomas „švaria sąžine", tuomet tiek apie tą sąžinę bei jos pasaulio suvokimą ir tegalima pasakyti... Jeigu pažvelgtume į jos sukurtą politinę situaciją, tai suvoktume, jog ne kas kitas, o būtent ji, leido taip Rusijai išsikėtoti ir išsiplėtoti, jog atsirado Ukrainos problema, kur žuvo mažiausiai 14 tūkstančių žmonių, o ji visa tai toleravo, toliau augindama „Putin ferštein" politinį fenomeną... Pagaliau, nepamirškime ir kas organizavo „Nord Stream 2" vamzdelius, o kartu ir mums priešiškos Rusijos finansavimą Vokietijos pinigais. Žinoma, šiame kontekste reikia kalbėti ir apie Gruzijos, Moldovos bei Ukrainos problemas. Visa tai ir yra A.Merkel „darbeliai"...

Kalbant apie Lietuvą, pirmiausia prisiminkime gerą A.Merkel draugę - mūsų „šviesiąją" prezidentę, kuri iš savo draugės beprotiškai užkeltomis kainomis prisipirko visiškai nereikalingo metalo laužo, pavadinto „Vokietijos šarvuočiais". Toks buvo mūsų valstybių bendradarbiavimas karinėje srityje...

Ši dama, kaip žinoma, pradėjo savo politinę karjerą dar sovietiniais laikais Rytų Vokietijoje, tapdama aktyvia komjaunuole ir užsiimdama Sovietų Sąjungos vykdomos politikos propaganda. Galima sakyti, kad faktiškai tuo pačiu ji ir pabaigė... Belieka tikėti, kad ateinantys jos įpėdiniai turės kitokius požiūrius. Kalbant apie įpėdinius, tai E.Makronas (Emmanuel Macron) jau pradėjo susitikimus su jais, tačiau visa bėda, kad ir pats E.Makronas yra ne kitoks vyrukas... Čia yra didžiulė problema ir kalbėti šiuo požiūriu tenka ne tik apie A.Merkel, bet ir apie Prancūzijos ar Italijos poziciją, kur geopolitika neegzistuoja, o NATO aljansas tėra tušti žodžiai... Tas pats E.Makronas visada užmerkia akis į bet kokias Rusijos kiaulystes ir net jo paties valstybėje rusų kuriamas teroristų bazes, šnipinėjimo lizdus bei intensyvią rusiškos žvalgybos veiklą. Šiandieninė Europa yra labai problematiška mums visiems, todėl bijau, kad visi A.Merkel įpėdiniai paveldės tas pačias įtakas, kurios veikė ir minėtą damą... Bet nenoriu būti toks pesimistas ir palaukime, kol atsiras konkretus žmogus - kartais jie viena kalba prieš rinkimus, o būdami išrinkti veikia visai kitaip.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (12)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DRAUDIMAS: Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios neleis „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų profesinei sąjungai organizuoti streiką lapkričio 8 dieną.
  • RAKETA: Indija išbandė balistinę raketą, galinčią iki 5 tūkst. km nešti branduolinį užtaisą, pranešė šalies Gynybos ministerija.
  • PELNAS: Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ per šių metų devynis mėnesius uždirbo 33,3 mln. Eur (154 mln. Lenkijos PLN) grynojo pelno.
  • PAJAMOS: Finansų ministerijos duomenimis, šiemet sausį–rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 26,3 proc. (2 014,1 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.
  • SAVANORYSTĖ: Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo Seimo nariams, baigus kadenciją, kelerius metus savanoriauti Lietuvos nevyriausybinėse organizacijose, kuriose ypač jaučiamas savanorių trūkumas ir taip atidirbti mokesčių mokėtojų pinigus.
  • ĮVERTINIMAS: Metinės vartotojų kainos spalį, lyginant su atitinkamu 2020 m. mėnesiu, padidėjo 8,2% ir pasiekė 2007 m. gruodį fiksuotą lygį, rodo Statistikos departamento preliminarūs vertinimai.
  • PASKOLA: Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys.
  • PABRANGIMAS: Statybos Latvijoje trečiąjį šių metų ketvirtį per metus pabrango vidutiniškai 9%, praneša nacionalinė statistikos tarnyba.
  • IŠMOKA: 100 Eur vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki gruodžio mėn. pasiskiepijantiems dviejomis dozėmis bei iki kitų metų balandžio mėn. pasiskiepysiantiems sustiprinančia doze.
  • DRAUDIMAS: Nuo 2023 m. birželio kūrenti anglį ar durpių briketus Vilniaus mieste bus draudžiama.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar tikite, kad Lietuvos teismai apsiims išnagrinėti skundus dėl GP, ar teks kreiptis į EŽTT?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +12 C

+5 +10 C

 

+5 +8 C

+11 +13 C

+9 +14 C

 

+10 +11 C

0-9 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s