NATO pritarė vadaviečių steigimui šešiose Rytų Europos šalyse

"Mes priėmėme sprendimą nedelsiant sukurti pirmąsias šešias vadovavimo ir kontrolės struktūras. Tai bus padaryta Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje", - sakė jis per spaudos konferenciją Briuselyje.

J. Stoltenbergas paaiškino, jog "susidarius krizinei situacijai, šios struktūros stebės, kad tiek nacionalinės ginkluotosios pajėgos, tiek NATO pajėgos galėtų nuo pat pradžių veikti kaip vieninga visuma".

Be to, ministrai sutiko padidinti Aljanso greitojo reagavimo pajėgas nuo dabartinių 13 tūkstančių kariškių iki 30 tūkstančių. Pasak J. Stoltenbergo, taip pat buvo pritarta idėjai sudaryti 5 tūkstančių kariškių priešakinę greitojo reagavimo grupę. Ją rems karinės oro pajėgos, karinės jūrų pajėgos ir specialiosios paskirties kariuomenė.

NATO apsisprendė: Lietuvoje bus Aljanso štabas

NATO šalių gynybos ministrai tarė galutinį žodį - Aljanso regioniniai štabai Rytų ir Pietryčių Europoje atsiras, bus sukurtos ypač greito reagavimo pajėgos.

Koordinacinė vadavietė Vilniuje bus steigiama prie Jungtinio štabo, čia dirbtų 40-50 karininkų, iš kurių pusė būtų lietuviai. Tokie patys NATO štabai atsiras Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Kaip ELTAI sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, NATO štabas Lietuvoje atsiras dar šiais metais. Ministras pabrėžė, kad Lietuva šiam štabui jau yra numačiusi vietą, šiuo metu renkama reikiama įranga, artimiausiu metu suderinti tokio darinio įkūrimo detales į Lietuvą atvyks NATO specialistai.

"Jie (štabai, - ELTA) koordinuos atvyksiančių pajėgų sąveiką, pratybas su nacionalinėmis pajėgomis, - teigė ministras. - Tikimės, kad iki kito ministrų susitikimo, kuris įvyks birželį, tokie štabai jau galėtų pradėti veikti".

Ypač greitojo reagavimo pajėgos (angl. NATO Very High Readiness Joint Task Force - VJTF) turėtų būti sukomplektuotos po 2016 metų, tačiau Rytinių Aljanso narių prašymu, bandomajam etapui dar šiemet planuojama suburti apie 4-5 tūkst.karių iš Vokietijos, Nyderlandų ir Norvegijos.

ELTA primena, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 dienos Lietuvoje veikia nuosavos ypač greito reagavimo pajėgos iš 2,5 tūkst. karių, į grėsmę šalyje pasiruošusių reaguoti per 2-24 valandas. Šie kariai vėliau taps NATO "smaigalio pajėgų" dalimi.

"Laikinosios pajėgos jau pradėtos formuoti ir šiais metais pradės budėjimą. Kitais metais jos peraugs į nuolatines greitojo reagavimo pajėgas", - teigė ministras.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) ketvirtadienį taip pat pranešė, kad Aljansas didina savo greitojo reagavimo pajėgas (angl. NRF - NATO Response Force) nuo 13 tūkst. iki 30 tūkst. karių. Šios pajėgos veikia nuo 2003 m.

J. Oleko teigimu, gynybos ministrų susitikimas vyko itin sklandžiai, visos Aljanso narės suprato naujųjų priemonių būtinybę, todėl sprendimai buvo priimti vieningai.

"Manau šie sprendimai tik pagerins mūsų santykius su Rusija, nes tada, kai mes nieko nedarėme, Rusija užpuolė ir Gruziją, ir Ukrainą, o kai būsime pasiruošę, būsime atlikę savo namų darbus, nuo to mūsų aplinka darysis tik saugesnė", - kalbėjo J. Olekas.