"Ukraina yra vertinama ilgalaikė NATO partnerė. Šiuo sunkiu momentu NATO palaiko Ukrainą, šalies suverenitetą, vientisumą ir pagrindinius tarptautinio įstatymo principus", - teigė NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen).

Krizė Ukrainoje pasiekė dar didesnį įtampos tašką ketvirtadienį, kai Krymo parlamentas balsavo už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.

"Krizė nėra susijusi vien tik su Ukraina. Ši krizė reiškia rimtą užuominą dėl euroatlantinės teritorijos saugumo ir stabilumo. Akivaizdu, kad mes susiduriame su didžiausia grėsme Europos saugumui nuo šaltojo karo pabaigos, - dėstė A. F. Rasmusenas. - Pirmiausia mes prašome Rusijos paspartinti savo tarptautinius įsipareigojimus ir sustabdyti įtampos eskalaciją Kryme. Mes prašome Rusijos išvesti savo pajėgas ir grąžinti jas į bazes bei susilaikyti nuo bet kokios intervencijos Ukrainoje".

A.Jaceniukas paragino Rusiją nepripažinti Krymo vyriausybės

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas po neelinio posėdžio Briuselyje, kuriame dalyvavo 28 Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai, paragino Rusiją nepripažinti Krymo vyriausybės.

"Krymas buvo ir liks vientisos Ukrainos dalis, - pažymėjo A. Jaceniukas. - Mes raginame Rusiją nepripažinti vadinamosios Krymo vyriausybės".

A. Jaceniukas sakė, kad Krymo parlamento balsavimas už prisijungimą prie Rusijos Federacijos yra neteisėtas. Prorusiški regiono parlamentarai savo kreipimąsi adresavo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ir informavo, kad šis klausimas bus sprendžiamas referendume kovo 16 dieną.

Ukrainos premjeras taip pat pasisakė už politinį ir diplomatinį Krymo krizės sprendimą ir paragino Maskvą sėsti prie diskusijų stalo bei pradėti realias derybas, kuriomis būtų siekiama rasti taikų sprendimą.

A. Jaceniuko teigimu, Ukrainos kariuomenė imsis veiksmų pagal šalies Konstituciją tuo atveju, jeigu ir toliau tęsis įtampos eskalacija ar karinė intervencija. "Mes esame pasiruošę apginti savo šalį", - pabrėžė A. Jaceniukas.

ES ragina Maskvą ir Kijevą nedelsiant pradėti tiesiogines derybas dėl situacijos Ukrainoje, pritarti tarptautinių stebėtojų misijai ir įkurti kontaktinę grupę su Krymu susijusioms problemoms spręsti.

Anot analitikų, šiuos pasiūlymus bus suku įgyvendinti. Priešingai nei ES, Rusija dabartinės laikinosios vyriausybės Kijeve nelaiko teisėta visų Ukrainos žmonių interesų atstove.

ES valstybės yra pasiruošusios įvesti politines sankcijas Rusijai. Pirmas žingsnis būtų derybų dėl bevizio režimo ir naujo Rusijos ir ES susitarimo nutraukimas.

ESBO šalių stebėtojams neleista įvažiuoti į Krymą, teigė Lenkijos ministras

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) karinių stebėtojų misijai nežinomi asmenys karine apranga užkirto kelią į Ukrainos Krymo pusiasalį, teigė Lenkijos gynybos ministras Tomašas Siemoniakas (Tomasz Siemoniak), kuriuo remiasi "Reuters".

"Misijos nariai buvo sulaikyti, jie negali judėti į priekį. Jie atvyko į Odesą ir autobusu išvažiavo į Krymo pusiasalį. Tačiau juos sulaikė nežinomi asmenys karine apranga", - žurnalistams sakė T. Siemoniakas.

Pasak ministro, galimai stebėtojams bus leista grįžti keliu, kuriuo atvyko, nes jiems buvo užkirstas kelias į Krymą. Tarp ESBO misijos narių yra du Lenkijos kariuomenės pareigūnai.

Kaip jau anksčiau pranešė ESBO spaudos tarnyba, sprendimą nusiųsti savo stebėtojus priėmė Airija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, JAV, Kanada, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Turkija, Vengrija ir Vokietija. Vėliau prie jų prisijungė Austrija, Islandija ir Italija.

JAV įšaldys oficialių Rusijos asmenų aktyvus

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) davė nurodymą įšaldyti aktyvus tų Rusijos ir Ukrainos piliečių, kurie, Vašingtono nuomone, yra susiję su padėties Ukrainoje ir konkrečiai Kryme destabilizavimu.

Tai pranešama oficialiame Baltųjų rūmų tinklalapyje, kuriuo remiasi "Lenta.ru”.

Be to, į šį sąrašą įtrauktiems asmenims bus taikomi vizų apribojimai. Baltieji rūmai neatmeta, kad bus imamasi ir kitų žygių šia linkme, ir žada įdėmiai stebėti situacijos raidą Kryme.

Pasak Baltųjų rūmų atstovų, sankcijos bus taikomos tiek oficialiems asmenims, tiek eiliniams piliečiams ir organizacijoms. Bet jų sąrašas neskelbiamas.

JAV atsisakė pripažinti Krymo referendumo teisėtumą

JAV atsisakė pripažinti kovo 16 d. numatyto Krymo referendumo dėl pusiasalio prisijungimo prie Rusijos teisėtumą, praneša AFP.

Vašingtonas pabrėžė, kad bet kokį sprendimą dėl Krymo gali priimti tik centrinė Ukrainos valdžia Kijeve. "Negali būti tokios situacijos, kai teisėta šalies vyriausybė eliminuojama iš sprendimų dėl atskirų jos dalių priėmimo”, - pareiškė žurnalistams Baltųjų rūmų atstovai.

Kryme kovo 16 d. turi įvykti referendumas dėl būsimo teritorijos statuso. Į balsalapius bus įrašyti du klausimai: "Ar jūs esate už tai, kad Krymo autonominė respublika prisijungtų prie RF kaip jos subjektas?” ir "Ar jūs esate už tai, kad būtų atkurta 1992 metų Krymo konstitucija ir kad Krymas išliktų sudedamąja Ukrainos dalimi?”

Apie referendumo neteisėtumą anksčiau pareiškė ES atstovai. Pasak ES ambasadoriaus Kijeve Jano Tombinskio (Jan Tombinski), Ukrainos teritorijos keitimo klausimas gali būti sprendžiamas tik nacionaliniu referendumu.