1 nuotr.NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį paragino suteikti Ukrainai „tvirtas" saugumo garantijas, siekiant užtikrinti, kad Rusija laikytųsi bet kokio galimo taikos susitarimo ir „daugiau niekada" nebandytų veržtis į Ukrainą.
Galimų saugumo garantijų Ukrainai klausimas atsidūrė dėmesio centre vykstant naujausiai JAV vadovaujamai diplomatinei iniciatyvai sudaryti taikos susitarimą, kuriuo būtų užbaigtas jau ketvirtus metus verdantis karas.
„Tvirtos saugumo garantijos bus būtinos, būtent tai mes šiuo metu ir stengiamės apibrėžti", - vizito Kijeve metu pareiškė M. Rutte, kalbėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris pirmadienį surengė Europos lyderių susitikimą, į kurį buvo pakviesti ir M. Rutte, ir V. Zelenskis, nurodė, kad Rusija sutiko su tam tikromis Vakarų saugumo garantijomis Kijevui.
Tačiau Maskva vėliau suabejojo bet kokiu panašiu susitarimu. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį tvirtino, kad diskusijos apie saugumo garantijas be Rusijos yra „utopija, kelias į niekur".
Per viešnagę Kijeve, kurios metu šiame mieste buvo paskelbtas oro pavojaus signalas, M. Rutte sakė, kad saugumo garantijos yra reikalingos siekiant užtikrinti, jog „Rusija laikytųsi bet kokio susitarimo ir daugiau niekada nebandytų užimti nė vieno kvadratinio kilometro Ukrainos teritorijos".
V. Zelenskis savo ruožtu pažymėjo, kad „garantijas sudaro tai, ką partneriai gali suteikti Ukrainai, taip pat ir tai, kokia turėtų būti Ukrainos kariuomenė", kai karas baigsis.
„Dar per anksti sakyti, kas galėtų dislokuoti karinį personalą, kas galėtų teikti žvalgybos duomenis, kas palaiko buvimą jūroje arba ore ir kas yra pasirengęs suteikti finansavimą", - pridūrė jis.
M. Rutte taip pat tvirtino, kad dar „per anksti tiksliai pasakyti, koks bus rezultatas. Tačiau akivaizdu, kad JAV dalyvaus", ir kartu pridūrė: „Mes nenorime Budapešto memorandumo ar Minsko susitarimo pasikartojimo."
Maskva 1994 m. pasirašė Budapešto memorandumą, kuriuo siekia užtikrinti Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano saugumą mainais į tai, kad šios šalys atsisakytų branduolinių ginklų, likusių nuo sovietmečio. Rusija pažeidė šį susitarimą aneksuodama Krymą 2014 m. ir pradėdama visapusišką invaziją 2022 m., kurios metu jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
