Penktadienio prekyboje „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių gegužės mėnesiui kaina smuko 7,33 proc., iki 24,41 JAV dolerio už barelį. Tuo metu JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina krito 5,97 proc., iki 21,25 JAV dolerio už barelį.

Vakar kritimas tęsėsi. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios krito 1,56 JAV dolerio, arba 6,26 proc., iki 23,37 JAV dolerio už barelį. O gegužės mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumažėjo 1,08 JAV dolerio, arba 5,02 proc., iki 20,43 JAV dolerio už barelį.

Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos krito dėl staigiai sumažėjusios paklausos, kurios nuosmukį lėmė COVID-19 pandemija, sustabdžiusi pasaulio ekonomiką.

Naftos kainoms šį mėnesį taip pat smogė prasidėjęs kainų karas tarp Saudo Arabijos ir Rusijos.

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos ir jos sąjungininkų (OPEC+) susitarimas mažinti naftos gavybą žlugo kovo 6 d., Rusijai nesutikus sumažinti naftos gavybos. Saudo Arabija savo ruožtu nusprendė padidinti naftos gavybą, taip paskatinti naftos kainų kritimą ir išstumti Rusiją iš rinkos.

Iki šiol OPEC ir jos sąjungininkė Rusija bendradarbiavo dėl naftos gavybos ir kainų politikos. Visa tai pasikeitė šį mėnesį, o dėl koronaviruso pandemijos ir prasidėjusio vienų didžiausių naftos gavėjų kainų karo „juodojo aukso“ kainos nusirito iki žemiausio lygio per beveik du dešimtmečius.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas Valdemaras KATKUS:

Atskaitos taškas yra kovo 8 d., kuomet konjunktūrinis naftos gamintojų kartelis OPEC+ suskilo. Šis kartelis susidėjo iš Saudo Arabijos vadovaujamų arabų valstybių ir Rusijos. Tačiau kovo 8 d. rusai nusprendė, jog prasidėjus pandemijai ir sumažėjus transporto srautams, sumažėjo ir naftos poreikis, jie atsisakė dalyvauti tame kartelyje. Anksčiau, sumažėjus vartojimui, visi dalyviai tiesiog sumažindavo gavybą pagal išankstinį susitarimą, tačiau dabar pasiliko 4 valstybių koalicija, kuri eina išvien: Saudo Arabija, Kuveitas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Irakas.

Naftos kainų karas dabar vyksta trimis lygiais: dėl savikainos, dėl transporto-logistikos kaštų ir dėl papildomų naftos kiekių, kuriuos kiekviena valstybė gali išmesti į rinką, tokiu būdu užimant didesnę pasaulinės rinkos dalį. Rusijos naftos markė „Ural“, kurios savikaina yra 42 doleriai už statinę, šiuo metu kainuoja 20 dolerių ir rusai eina „į minusą“ po 22 dolerius nuo kiekvienos parduotos statinės. Saudo Arabijos naftos savikaina yra 17 dolerių, o rinkoje - 26 doleriai, taigi, arabai kol kas dar eina „į pliusą“.

Logistikos kaštų lygyje taip pat verda kova. Saudo Arabija bei Kuveitas yra prie jūros, todėl vamzdynų transportavimo kaštai į pakrovimo uostus faktiškai yra nuliniai. Tuo metu Rusija, JAV ar Kanada yra priklausomos nuo vamzdynų ir tai žymiai kelia naftos kaštus. Dabar jau šnekama, kad dėl to gali užsidarinėti ir gręžiniai.

Papildomi kiekiai: Rusija gali padidinti pardavimus 4 proc., o Saudo Arabijos koalicija gali papildomai užversti rinką dar 25 proc. Kur tai veda? Šiuo metu pasaulyje kasdien pagaminama apie 16 proc. perteklinės naftos, kurios nėra kur dėti. Manoma, kad balandį šis kiekis išaugs iki 22 proc., o visų saugyklų pasaulyje užteks 35 dienoms, paskui bus pradėta pumpuoti tiesiai į tankerius, tikintis kuo greičiau parduoti.

Kaip tai veikia šalis? Rusijos naftininkų tai praktiškai neveikia, nes mokesčiai ten skaičiuojami „laipsniškai“.

Pavyzdžiui, kai statinės kaina buvo 25 doleriai, jie mokėjo 40 proc. nuo pajamų, o dabar kaina yra žemesnė, tad jie moka tik 20 proc. O kai nafta nukris žemiau 20 dolerių, tai nuo mokesčių jie bus atleisti. Kadangi rublis dolerio atžvilgiu nukrito, tai biudžetas gavo 2 trln. rublių daugiau, nei planuota, bet labiausiai nukentės gyventojai, ypač tie, kurie perka importines prekes, pavyzdžiui, vaistus. Taigi, išaugs būtiniausių prekių krepšelio kaštai, didės infliacija ir labiausiai nukentės skurdžiausiai gyvenantys.

O Lietuvoje viskas po senovei. Nors nuo kovo 8 d. iki šiandien „žalios“ naftos kaina nukrito 50 proc., „žalia“ nafta degalinių tinkluose sudaro lygiai pusę benzino ir dyzelino kainos. Vadinasi, teoriškai degalinėse kainos turėjo nukristi 25 proc., tačiau to kažkodėl nematome... Benzino kainos nukrito tik 13 proc., o dyzelino - tik 10 proc.

Degalinių savininkai tradiciškai aiškina, kad atseit jie turi dar prisipirkę brangios naftos produktų ir reikia laukti, kol išeikvos. Lietuvoje turime savitą situaciją: kai naftos kaina kyla, degalinėse benzinas pabrangsta žaibiškai, o naftai pingant, kainos krinta labai smarkiai vėluodamos, po truputį... Prognozė dabar tokia: degalinėse kainos artimiausioje ateityje dar turėtų nukristi 10-12 centų, tačiau nebūtinai taip ir įvyks, nes „brangios“ naftos atsargų kiekis gali būti begalinis...