Garbės sargybos kariams pastačius mokslininko Irano vėliava uždengtą karstą ant specialios pakylos, buvo skaitomas Koranas ir kiti religiniai tekstai. Tarp ceremonijoje dalyvavusių pareigūnų buvo gynybos ministras generolas Amiras Hatamis ir Revoliucinės gvardijos vadovas Hoseinas Salamis (Hossein Salami).

Per laidotuvių ceremoniją religinis giesmininkas liaupsino M.Fakrizadehą ir lygino jo žūtį su šiitų itin gerbiamo VII amžiaus imamo Hoseino kankinyste. Dideliame ekrane buvo rodoma M.Fakrizadeho nuotrauka šalia Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Chamenėjaus (Ali Khamenei), taip pat generolo Kasemo Soleimanio (Qasem Soleimani), nužudyto sausį per JAV raketų smūgį Bagdade, atvaizdą.

Branduolinės fizikos specialistas M.Fakrizadehas buvo nužudytas naudojant elektroninę įrangą, žudikų nusikaltimo vietoje nebuvo, tačiau pranešama, jog Irano valdžia turi informacijos apie nužudymo organizatorius.

Sekmadienį naujienų agentūra „Fars" pranešė, kad į išlipusį iš savo mašinos M.Fakrizadehą buvo paleista ugnis iš automobilio „Nissan", kuris buvo už maždaug 150 metrų. Buvo šaudoma iš nuotolinio valdymo automatinio ginklo. Paskui „Nissan" buvo susprogdintas. Pačių pasikėsinimo vykdytojų nusikaltimo vietoje nebuvo.

Po šio įvykio Iranas iškart pareiškė, kad prie mokslininko nužudymo prisidėjo JAV ir Izraelis.

Situaciją komentuoja politologas Algis Avižienis:

Labai nesinori to sakyti viešai, tačiau kiekvienas, vos išgirdęs apie susidorojimą su minėtu mokslininku, tikriausiai pagalvojo tą patį, ką ir aš - tai yra bandymas išprovokuoti karinį konfliktą, kad būtų galima sunaikinti visą Irano turimą branduolinį potencialą. Jeigu Iranas užkibs ant šio kabliuko ir mėgins primityviai kerštauti, tuomet nenustebčiau, jeigu prasidėtų Irano branduolinių objektų bombardavimas. O bombarduoti ten yra ką ir yra kuo - tiek JAV, tiek Izraelis disponuoja gana galingais ginklais, galinčiais sunaikinti požemines slaptavietes su visais ten esančiais įrengimais. Teko matyti kaip tokios giluminės bombos veikia Afganistane - į viršų pakyla bene kilometro aukščio dulkių bei dūmų debesis, o sprogimo vietoje žioji išrausta didžiulė duobė. Tokie ginklai naudojami labai giliems bunkeriams naikinti.

Manau, kad tarp radikalių sionistų, kurie dabar kaip tik yra Izraelio aukščiausioje valdžioje, seniai verda noras matyti sunaikintą Irano branduolinį potencialą. Beje, tai yra gana keistas klausimas, nes bent 13 Jungtinių Valstijų žvalgybos įstaigų yra pareiškusios, kad dar 2003 metais iraniečiai nutraukė rimtus bandymus sukurti branduolinį ginklą, taip pat bet kokius svarstymus ir tokio ginklo kūrimo planus. Nuo to laiko, žvalgybos nuomone, niekada nebuvo rimtų bandymų atkurti tokių ginklų gamybos programą. Tačiau Izraelio valdžioje esantys sionistai nenori jokios rizikos. O kadangi jiems yra labai palankus dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), tai galbūt manoma, jog per paskutinį jam likusį mėnesį dar pavyktų išprovokuoti tam tikrų Irano objektų bombardavimą.

Iranas čia, žinoma, gana pavojingai žaidžia su ugnimi, paskelbdamas, jog dabar pasieks dar aukštesnį urano sodrinimo lygį. Ar iš tikrųjų jie tai daro, ar tai yra tik tam tikra poza, mėginant parodyti, jog jie nebijo Vakarų rūstybės ir Izraelio ginkluotės - tarsi antraeilis klausimas. Nes štai tokia Irano vadovybės retorika išties skatina ir jų priešų agresyvius veiksmus.

Prisiminkime ir D.Trampo inicijuotą JAV pasitraukimą iš branduolinės sutarties su Iranu, nepaisant to, kad ta sutartis gerai veikė. Tačiau radikaliems sionistams to negana, jie nori išvengti bet kokios rizikos. Be to, nemažai kalbama ir apie tai, kad tokiais veiksmais sionistai ketina užkirsti kelią Amerikos grįžimui prie sutarties, kai valdžios vairą perims Džo Baidenas (Joe Biden). Galbūt ir tai yra tiesa, tik, manau, tai galėjo būti antrinis tokios provokacijos tikslas, jeigu nepavyks išprovokuoti tiesioginių karinių tikslų.

Bet kokiu atveju, įtampa regione padidėjo, nors visa tai tęsiasi jau seniai, mažiausiai 15 metų - nuo tada, kai tuometinis Irano prezidentas Mahmudas Achmadinedžadas (Mahmoud Ahmadinejad) pareiškė, jog reikėtų ištrinti Izraelį bei sionizmą iš žemėlapio. Tuo metu žydų bendruomenė Amerikoje itin jautriai į tai reagavo ir tai tikrai smarkiai pablogino tarpusavio santykius. Be to, prisiminkime, jog Iranas 1979 m. beveik metus laikė 80 JAV diplomatų įkaitais ir tas požiūris į iraniečius tikrai negalėjo būti labai geras. Žinoma, dabar, po minėto mokslininko nužudymo, liejasi abipusė propaganda, siekiant mobilizuoti savo rėmėjus - iraniečiai stengiasi visuomenei parodyti, kad niekas čia tų sionistų nebijo, kad valstybė yra stipri ir galinga. Bet tai pavojinga, nes oponentas tokią retoriką visada gali panaudoti kaip kontrargumentą ir pradėti rimtus karinius veiksmus. Bet kokiu atveju, Iranas yra vienintelė stipresnė likusi musulmonų tvirtovė regione - visos kitos jau nušluotos, kad Izraeliui būtų saugiau gyventi...