- Rusijoje jau senokai baigėsi parlamento rinkimai, tačiau opozicijos medijos ir toliau persekiojamos: štai šią savaitę teisingumo ministerija į „užsienio agentų" sąrašą įtraukė „OVD-Info", kuri stebi opozicijos protestus, ir interneto svetainę „Mediazona". Kodėl Kremlius nepalieka ramybėje tų kelių likusių opozicinių portalų? Ko jam dabar bijoti, kai prarasti valdžią negresia?

- Vladimiras Putinas puikiai supranta, jog rinkimai nors ir pasibaigė, bet konfliktas vis dar tęsiasi. Tai yra konfliktas su Vakarais, kuriame Rusija užima pozicijas šalia Kinijos kaip pastarosios sąjungininkė - būtent čia yra ta jautrioji terpė, kuri verčia V.Putiną kovoti su tuo, ką jis laiko „priešiška propaganda". Jam atrodo kaip niekad svarbu išsaugoti tam tikrą visuomenės konsolidaciją tvyrančios įtampos sąlygomis. O tą įtampą kelia ir geopolitinis konfliktas, ir vidaus politinė padėtis, ir pandemija, ir kainų krizė, ir ilgalaikė ekonominė šalies stagnacija... Visi šie dalykai verčia Kremlių naudoti priemones, kurios galėtų apsaugoti savo potencialių rinkėjų sąmonę nuo idėjų, kurios juos išvestų į gatves. Kaip rodo rimta analitika, šiuose rinkimuose „Vieningoji Rusija" gavo mažiausiai 14 milijonų fiktyvių balsų. Tad ne tik V.Putinui, bet ir daugeliui Rusijos gyventojų aišku, kad rinkimai buvo absoliučiai falsifikuoti. Be to, šios savaitės įvykiai Baltarusijoje, kai vienas pilietis panaudojo šaunamąjį ginklą prieš valdžios atstovus, stipriai perlenkusius lazdą ir pamėginusius užveržti varžtus iki galo, rodo, kad iki tokių įvykių Rusijoje taip pat nelabai toli... Taigi, visos šios žiniasklaidos tramdymo priemonės yra skirtos padėčiai stabilizuoti. Ypač tai aktualu dabartinėje situacijoje, kai pasaulis sparčiai plaukia į globalų konfliktą visomis burėmis.

- Kaip tik šiomis dienomis V.Putinas, nepaisydamas savo paties paskelbtos saviizoliacijos, Sočyje susitiko su Turkijos prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu (Recep Tayyip Erdogan). Nejaugi taip skubiai prireikė ieškoti naujų sąjungininkų?

- R.T.Erdoganas vis dar maskatuoja tarp Jungtinių Valstijų, NATO ir Europos Sąjungos, gana efektyviai išnaudodamas įvairius nesutarimus tarp vokiškai-prancūziškos Europos, taip pat Amerikos bandymų daryti įtaką padėčiai ES. Tačiau šiandien pagrindinė priežastis jiems susitikti ir ieškoti sąlyčio taškų, žinoma, yra situacija minkštojoje Rusijos papilvėje, t.y. Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Kazachstanas, į kur sparčiu tempu žygiuoja konfliktas iš Afganistano. Milijardų dolerių JAV ginkluotė, palikta talibams, kuri šiandien intensyviai dalijama įvairaus raugo talibų tiekėjams bei draugams ir pardavinėjama, siekiant sumokėti efektyvius „atkatus" ankstesniems šios ginkluotės šeimininkams, yra taip pat rimtas pagrindas nerimauti. Nes konfliktas, kuris tuojau pat įsiplieks Tadžikistano ir Afganistano pasienyje (o pirmųjų aukų jau yra), gali būti suvaldytas tik efektyviai panaudojant Turkijos jėgą bei įtaką. Antra vertus, R.T.Erdoganas, žinoma, kalbėjosi su V.Putinu ir apie savo didžiąją idėją, t.y. Didįjį Turaną, o norint tai realizuoti, jis turi tartis su Rusija. Tai reiškia, kad kažkuriuo metu jis mainys stabilų pasienį su Rusija į savo įtakų didinimo galimybę prorusiškose teritorijose.

- Kaip tik vienas amerikiečių generolas pasakė, kad Amerika pralaimėjo 20-ties metų karą Afganistane. Ar jis tikrai yra teisus?

- Manau, kad 20 metų įvairios JAV finansinės, politinės, saugumo ir gynybos grupuotės sėkmingai „šėrėsi" nuo Afganistano stalo, t.y. tomis lėšomis, kurias Afganistanui skyrė pačių JAV Federalinis rezervas (vadinti tuos tuščiai spausdinamus trilijonus „mokesčių mokėtojų" lėšomis jau seniai neapsiverčia liežuvis). Jie penėjosi, žinoma, ne tik iš šių lėšų, bet ir kitų įvairių išmokų dėka, kurios grįždavo atgal į Jungtines Valstijas nuo tų 2,5 trilijono dolerių, apie kuriuos dabar kalbama, kaip apie beprasmiškai sukištus į Afganistaną. Tačiau konstatuokime aiškiai: šie žmonės, kurie visą laiką iš to gyveno, tikrai karo nepralošė... Kita vertus, Jungtinės Valstijos 20 metų, pasinaudodamos visų sąjungininkų, įskaitant ir Lietuvą, galiomis, stabilizavo padėtį ir turėjo laisvas rankas realizuoti savo sumanymus kitose vietose. Taigi traktuoti, jog karas buvo praloštas, tikrai nereikėtų. Atėjus momentui jie tiesiog paleido šunį nuo grandinės ir dabar bando sukurti Rusijai rimtą galvos skausmą, t.y. galimybę Talibanui plisti tiek į Vidurinės Azijos valstybes, tiek ir į tas 30 milijonų musulmonų apgyvendintas motininės Rusijos teritorijas. Tuo labiau kad visam šiam veiksmui yra palikta puikiausia ginkluotė bei karinė įranga, kurios negavo netgi tokie sąjungininkai kaip Lietuva ar į strateginius sąjungininkus pretenduojantys ukrainiečiai. O talibai gavo viską, įskaitant pačią moderniausią priešlėktuvinę gynybą, kurios verkiant reikia Lietuvai ir kurią veikėjai, vadovaujantys mūsų saugumo ir gynybos sistemoms, vis užmiršta įsigyti... Kitaip tariant, amerikiečių generolas šneka primityvaus įsiskaudinusio seno kareivos (kaip sako amerikiečiai - „karo šuns") žodžiais - tas žmogus taip ir nesuvokia, jog esmė yra ne kažkokios karinės operacijos, o tai, kokie politiniai uždaviniai yra sprendžiami. Manau, kad amerikiečiai savo politinius uždavinius išsprendė ir dabar pakankamai efektyviai įtraukia Rusiją į konfliktą. Tačiau jeigu šis konfliktas išsiplės, rusai neturės tokių galimybių žaisti prokiniškus žaidimus, kaip dabar. Tai ir yra tikslas.

- Serbijos ir Kosovo pasienyje vėl įsiplieskė konfliktas, kuris tarsi niekada ir nebuvo užgesęs - tik šįkart formaliai dėl serbiškų automobilių numerių, kurių neįleidžia į Kosovą, reikalaujant nusipirkti vietinius. Ar gali taip nutikti, kad ir šis konfliktas išsirutulios iki rimtos karinės priešpriešos?

- Aš tokiais atvejais naudoju tokią metaforą: jeigu skiedros guli ant žarijų, tai net pūstelėjęs silpnas vėjas būtinai sukels gaisrą. O šiandien vėjo vaidmenį atlieka vis intensyvėjantis konfliktas visame pasaulyje, ypač kai vienoje jo pusėje stovi Kinija, o kitoje - Jungtinės Valstijos su sąjungininkais, t.y. Pietų Kinijos jūros situacija, kuri nori nenori tą Balkanų katilą stimuliuoja. Prisiminkime, kad ten gyvena žmonės, kliedintys apie „Didžiąją Serbiją" nuo tų laikų, kai Mladičius kalavijo smūgiu į krūtinę nužudė turkų sultoną. Ten yra ir albanų, kliedinčių apie „Didžiąją Albaniją", ir bulgarų, kurie tik po Antrojo pasaulinio karo baigė kliedėti apie „Didžiąją Bulgariją" tarp dviejų jūrų... O kur dar eilė visų kitų mažesnių tautų, kurios išsiveržė iš Serbijos priklausomybės ir gavo savo galimybę tvarkytis savarankiškai. Nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, kuris ir buvo sugeneruotas Balkanuose, tai yra tas atramos taškas, kur Archimedas norėtų padėti svertą, kad pajudintų pasaulį.

- Baigėsi ir Vokietijos rinkimai. Kuo galėtume pasidžiaugti ar dėl ko paliūdėti? Štai pas mus jau pusmetį raudama, kad tokia „didi politikė" kaip Angela Merkel traukiasi iš arenos...

- Tai ir yra vienintelė linksmesnė naujiena: „Putin ferštein" komanda „prakišo" rinkimus. Ateina žmonės, kurie puikiai supranta, jog ši politika, kuria gyveno visos tos angelos merkel su visa savo „šrioderiukų" kompanija, mėginusia įtikti V.Putinui ir Rytų Vokietijos pramonininkams, turi baigtis. Socialdemokratai, laimėję rinkimus, dabar bando suformuoti naujus sąjungininkus. Jie pretenduota į 15 proc., kuriuos turi „žalieji", ir 10 proc., kuriuos turi liberalai. Panašu, kad krikščionims-demokratams, kurie taip pat pretenduoja į sąjungininkus, atsikabinti nuo „Putin ferštein" politikos niekas neleis, o socialdemokratai šiuo požiūriu yra kur kas laisvesni. Na, o „žalieji" su liberalais kol kas išvengė meilės Rusijai, todėl turiu optimizmo, jog Vokietija peržiūrės savo užsienio politikos prioritetus.

- Tuo metu lenkai paskelbė, kad pasienyje su Baltarusija sugauna vis daugiau labai margos nelegalių migrantų publikos: ir zoofilų, ir pedofilų, ir teroristų... Ar lenkai neklysta dėl tokios „įvairovės"?

- Negalima atmesti, jog kelios pasienyje gyvenančios lenkiškos ožkos patyrė seksualinę prievartą... Lenkai turi pagrindo įtarti. Būdamas senas keliautojas pasakysiu, jog tuose kraštuose, iš kurių čia šiandien bėga migrantai, vedybos visada buvo turtingesniųjų privilegija, t.y. tokiu atveju reikia duoti „kalymą", o jeigu jauni vyrai negali tam reikalui užsidirbti, tai kurį laiką yra priversti tenkintis naminių gyvūnų paslaugomis... Todėl lenkų pareiškimas apie pasienyje sugaunamus zoofilus, ko gero, turi daug tiesos. Kalbant apie pedofilus, tai tose feodalinėse valstybėse, staiga perdažytose į demokratijas, visada buvo populiaru laikyti ne tik haremus, bet ir jaunus berniukus, todėl ir čia lenkai gali būti teisūs. Na, o dėl teroristų, tai kaip tu nebūsi teroristas, jeigu matai, jog tavo kaimynas riebų kaulą graužia, o tau Alachas to neleidžia - vien iš pykčio turi tapti teororistu. Juo labiau kad islamas, kaip religija, visą laiką buvo nukreipta į ekspansiją, o kalifatų kūrimas yra vienas iš pagrindinių šios religijos postulatų nuo maurų veržimosi į Europą laikų. Taigi lenkus galima suprasti...