Neįvardijami šio kreipimosi autoriai smerkia Prancūzijos valdžios reakciją į dimisijos generolų laišką, kuriame įspėjama, kad islamistai ir priemiesčių banditų gaujos kelia šalyje pilietinio karo pavojų, o tai atneštų „tūkstančius mirčių". Laiške taip pat tvirtinama, kad silpna vyriausybės politika atves prie chaoso, todėl reikės „aktyvioje tarnyboje esančių mūsų draugų įsikišimo vykdant pavojingą mūsų civilizacijos vertybių gynimo misiją".

„Į juos buvo pažiūrėta kaip į maištininkus, nors vienintelė jų nuodėmė - meilė savo šaliai", - pažymima kreipimesi. Taip pat akcentuojama, kad jo autoriai dar nelabai seniai pasirinko profesionalių kariškių kelią, bet negali tylėti. „Mes matome smurtą mūsų miestuose ir kaimuose. Mes matome, kad neapykanta Prancūzijai ir jos istorijai tampa norma", - atkreipia dėmesį jie. Pasak jų, Prancūzijoje „jau rusena pilietinis karas".

„Veikite. Nuo to priklauso mūsų ir jūsų šalies išlikimas", - ragina Prancūzijos karininkai.

Ankstesnį kolektyvinį kreipimąsi, kurį pasirašė 20 dimisijos generolų, balandžio mėnesį taip pat paskelbė žurnalas „Valeurs Actuelles". Jo autoriai teigė norį „apginti patriotizmą" vis garsiau skambant „antikolonijinei retorikai", kuri gali „ištirpdyti Prancūzijos tradicijas, kultūrą ir istoriją".

Laiške taip pat buvo rašoma apie pilietinio karo grėsmę. Jį gali sukelti įtampos didėjimas ir visuomenės susiskaldymas vis platesnį mastą įgaunat smurtui ir atsirandant teritorijoms, „kur negalioja respublikos įstatymai."

Netrukus po šių laiškų išplatinimo Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas generolas Fransua Lekointras (Francois Lecointre) interviu laikraščiui „Le Parisien" pagrasino atviro laiško autoriams įvairiomis sankcijomis.

„Kiekvienas iš jų stos prieš aukštesniąją karinę tarybą", - grasino generolas F.Lekointras laikraščiui ir pridūrė, kad jie gali būti „išbraukti iš sąrašų" arba „nedelsiant išleisti į atsargą".

Ministras pirmininkas Žanas Kasteksas (Jean Castex) kariuomenės atstovų susirūpinimą šalies būkle net pavadino „iniciatyva, nukreipta prieš visus mūsų respublikos principus, prieš garbę ir kariuomenės pareigą".

Pirmiausia sankcijos gresia 18-ai karių, įskaitant keturis karininkus, tačiau dabar jau yra šimtai asmenų, pasirašiusių šį atvirą laišką.

„Aš tikiu, kad kuo didesnė atsakomybė, tuo svarbesnė pareiga laikytis neutralumo ir būti pavyzdžiu", - postringavo F.Lekointras.

Vakar iškart pradėta pūsti isterija, kad pagrindiniai laiško iniciatoriai esą yra susiję su ultradešiniaisiais, antiimigraciniais judėjimais Prancūzijoje.

Kaip pranešė laikraštis „Canard Enchaine", pirmasis laišką pasirašęs asmuo - buvęs karininkas Žanas-Pjeras Fabrė-Bernadakas (Jean-Pierre Fabre-Bernadac) praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje buvo atsakingas už saugumo klausimus patriotiniame judėjime Nacionaliniame fronte (FN). Tarp pasirašiusiųjų taip pat yra atsargos generolas Antuanas Martinezas (Antoine Martinez), įkūręs patriotinį judėjimą „Savanoriai už Prancūziją" („Volontaires pour la France"), kuris skelbia ginantis tradicines prancūzų vertybes. Šis generolas su bendraminčiais apie žalingą šaliai imigracinę politiką įspėjo valdžią prieš beveik 3 metus.

Matyt, pasijutęs kiek nejaukiai vakar F.Lekointras paneigė, kad kariuomenėje vyksta vadinamoji „ultradešiniosios pakraipos radikalizacija".

Komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius:

Ar situacija yra gera, ar prasta - viskas yra santykinai, žiūrint su kuo lyginsi. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į vieną analogiją, su kuria man asocijuojasi ir dabartinė padėtis. Norėčiau priminti legendinį Šarlio de Golio (Charles de Gaule) sprendimą, kai pokario laikais buvo duotas konkretus nurodymas „išvalyti" Paryžių, kuris tuo metu buvo tapęs visos Europos organizuotų nusikaltėlių būstinių centru, o kartu čia veikė ir didelės įvairaus plauko banditų grupuotės. Š.de Golis sukvietė visus jėgos struktūrų vadovus ir buvo duotas nurodymas, kad pareigūnai nebus baudžiami, jeigu besipriešinančius nusikaltėlius „neutralizuos"... Ir ta įsisenėjusi problema faktiškai buvo išspręsta per vieną naktį: daugelį areštavo, kitus tiesiog nušovė ir tik nedaugelis sugebėjo pabėgti...

Tačiau mes puikiai suprantame, kad dabartinėje Prancūzijoje Š.de Golio nėra, kaip nėra ir jį atitinkančių politikų... Vis dėlto šalies karininkų prisiminimas apie Š.de Golį išlieka gyvas ir jų akivaizdžiai netenkina situacija, kuri dabar susiklostė dėl nusikalstamumo lygio.

Paryžiuje buvau senokai, tačiau puikiai prisimenu, jo miesto pakraščiai visada kėlė, švelniai tariant, nejaukų įspūdį. Nemanau, kad situacija ten labai smarkiai pagerėjo. Pakanka pažiūrėti, kiek Prancūzijoje įvyksta teroro aktų - šiuo požiūriu prancūzai yra ryškūs visos Europos lyderiai. Vadinasi, tokios indikacijos, kad šiuo klausimu reikalai nesitaiso, yra akivaizdžios. Todėl aktyvioji jėgos struktūrų dalis ir siūlo jėgos sprendimą, kadangi jokių kitų variantų jau nemato. Prancūzijos karininkų pareiškimą laikyčiau mėginimu valdžiai priminti, ką savo laiku padarė Š.de Golis, kviečiant dabar padaryti tą patį. Tačiau Prancūzijos prezidentas šiandien yra E.Makronas, kuris yra tiesiog per silpnas tokiems reikalams.