ES lyderiai ketvirtadienį pasiekė susitarimą su Lenkija ir Vengrija atblokuoti Bendrijos ilgalaikį biudžetą ir ekonomikos gaivinimo paketą, tačiau lietuviškoje žiniasklaidoje aiškinama, jog esą vengrai su lenkais nusileido Briuseliui ginče „dėl teisės viršenybės principų" taikymo...
Tai, kas skelbiama Lietuvoje veikiančiuose, tačiau dažniausiai užsieniečių valdomuose portaluose, beveik visada derėtų suprasti atvirkščiai. Jeigu rašoma, kad „vengrai su lenkais nusileido ES dėl biudžeto, nes jiems labai reikalingos europinės išmokos", reikia skaityti taip: „Briuselis nusileido vengrams su lenkais, priešingu atveju, tai grėsė ES subyrėjimu ir šiltų Europos biurokratų vietų praradimu".
Ketvirtadienį vykusio viršūnių susitikimo metu ES lyderiai siekė išgelbėti bloko 1,8 trln. eurų dydžio biudžetą ir ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos fondą, kuris yra gyvybiškai svarbus nuniokotoms žemyno ekonomikoms. Vėlgi Lietuvoje buvo aiškinama, esą jų priėmimą blokavo Vengrija ir Lenkija dėl mechanizmo, kuriuo finansavimas yra susiejamas su vadinamojo „teisės viršenybės principo" laikymusi. Iš tikrųjų, vengrai su lenkais apgynė savo suverenitetą ir jokio biudžeto neblokavo - priešingai: ketvirtadienio derybose su ES pirmininkaujančiais vokiečiais privertė pastaruosius pripažinti savo teises ir tada buvo pasiektas susitarimas.
Tačiau abiejų valstybių vyriausybes kai kurie itin liberalūs Briuselio biurokratai toliau už akių kaltina „demokratinių laisvių" ribojimu. Lenkija kaltinama kenkimu teismų sistemos nepriklausomumui, nes paskyrė savus teisėjus, nesuderinusi su Briuseliu, o Vengrija - žiniasklaidos laisvės ribojimu, nors jokių įrodymų kaip visada nepateikia.
Kodėl mūsų mainstryminė žiniasklaida nuolat meluoja?
Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas:
Per ilgus šimtmečius susiklostė vaizdas, kad Vakaruose viskas yra geriau, negu Rytuose. Pradedant nuo kryžiaus žygių laikų... O kas buvo tie kryžiaus žygiai? Popiežiaus atstovaujamas Vatikanas nuolat skelbdavo „kryžiaus žygius", sukviesdavo Vakarų plėšikus, kurie eidavo į Rytus plėšti bei žudyti po gražia Jėzaus Kristaus saulės nešimo iškaba... Tai tęsėsi ištisus šimtmečius: ar tai būtų kryžiuočių bei kalavijuočių ordinai, „gelbėję" mūsų netikėlius, ar švedų karalių galybės laikais, kai jie pagrobė mūsų Metriką ir paskandino Baltijos jūroje, ar Napoleonas mums iš Vakarų nešė prancūzų kultūros šviesą, vėliau Marksas su Engelsu čia atnešė savas idėjas, tuomet atėjo Hitleris...
Tuomet mums Vakarai nešė „demokratiją", po to atnešė „žmogaus teises", o dabar mes gyvename ant naujosios religijos slenksčio - tai bus „žalioji energetika", pagrįsta tikėjimu, kad klimatas šyla, nes karvės gadina orą...
Jeigu dabar pažiūrėtume į save sėdinčius mokyklos suole, pamatytume, jog visi mūsų vadovėliai persmelkti ta pačia mintimi: mes džiaugiamės, kad kažkoks ten mūsų didikas baigė Bolonijos universitetą ar dar kokį kitą būtinai Vakaruose. Tai yra laikoma kokybės ženklu.
Štai toks pasaulio matymas yra apsėdęs didžiąją daugumą Rytų Europos tautų, kurioms yra įvarytas nevisavertiškumo kompleksas. Tačiau tai, kas dabar vyksta Vakarų civilizacijoje, griauna šitą pasaulio vaizdą, susikurtą iliuziją ir idiliją.
Pažvelkite, kaip isteriškai jie reaguoja į bet ką, kas tik suabejoja Džo Baideno pergale: ką jūs šnekat, jūs - rusų agentai... Bet jie gina ne Ameriką ir ne Baideną. Jie gina savo iliuziją. Juk jie gyveno ramiai sau padiktuotoje koordinačių sistemoje, kur viskas buvo paaiškinta - kas yra blogis, kas gėris - ir staiga paaiškėjo, kad viskas visiškai ne taip, kaip įsivaizdavo. O kur tada bėgti? Taip atsiranda baimė. O iš tos baimės prasideda informacijos blokavimas ir objektyvios realybės neigimas. Nes jie, lyg maži vaikai, užsidengia akis prieš tiesą ir galvoja, kad to jau nėra - žmogus toks yra, jis dažniausiai nepriima gyvenimo realybės. Žmonių, kurie objektyviai ir blaiviai sugeba žvelgti į pasaulį, yra ne daugiau 5-10 procentų...