Makalynė Europos vadovų galvose

- Šią savaitę po ES ir Turkijos eilinio susitikimo paskelbta, kad nuo šiol nelegalių migrantų krizė esą yra išspręsta. Dabar Europa kiekvieną sugautą nelegalą atiduos turkams, o šie mainais europiečiams duos sirą, beprasmiškai sėdintį Turkijos pabėgėlių stovykloje. Kuo jie vieni nuo kitų skiriasi? Ką duoda toks problemos sprendimo būdas, jeigu nei kiekybiškai, nei kokybiškai į Europą plūstantis kontingentas nesikeičia?

- Esmė yra ta, kad šiandieniniai ES vadovai ir mes esame visiškai skirtingose ideologinėse pozicijose. Jie įsivaizduoja, kad karo pabėgėlis siras gali būti kažkuo geresnis už migrantą, kuris į Europą atkeliavo iš kokių nors kitų kraštų, vedamas ekonominių sumetimų. Toks keistas dalijimas, kuris gali būti vertinamas net kaip rasistinis ar pagrįstas vos ne eugenikos eksperimentais, pirmiausia rodo, kokia makalynė dabar tvyro Europos vadovų galvose. Kita vertus, jie dabar tarsi prisiima kažkokią atsakomybę už įvykius Sirijoje, nors iš esmės reikėtų prisiimti atsakomybę ir už visa tai, kas buvo padaryta visoje Šiaurės Afrikoje, arba už tai, ko buvo nedaryta kilus arabų kraštuose pokyčių ir perversmų bangai, kuri buvo pavadinta „arabų pavasariu“. Už visą šitą neveiklumo laikotarpį bet kokia didelė politinė jėga turi automatiškai prisiimti atsakomybę vien todėl, kad jie matė gresiančią tragediją ir ničnieko nedarė, kad jos išvengtume. Tačiau visa tai jie atmeta, be to, ignoruoja pabėgėlių bangą, sukurstytą Afganistane amerikietiškų bombardavimų, per kuriuos žūdavo ne tik vestuvininkai, bet buvo griaunamos net ligoninės ar mokyklos, tegul ir per klaidą. Kažkodėl už tuos įvykius atsakomybės jokios niekas neprisiima. Tad kuo čia dabar dėti tie sirai ir kuo jie yra geresni už kitus? Aš nematau skirtumo tarp vienų ir kitų. Žinoma, kad tai nėra joks sprendimo būdas.

- Yra ir dar vienas įdomus momentas sprendžiant „pabėgėlių krizę“. Briuselyje dabar sugalvota centralizuoti prieglobsčio prašymo procedūras, t.y. nuo šiol nacionalinės valstybės jau negalės nuspręsti, kam suteikti prieglobstį, o ką galima deportuoti, - viską lems kur kas protingesnės galvos, deleguotos iš Briuselio. Ar tai nėra dar vienas ES centralizacijos bei federalizacijos požymis, dar labiau apkarpant nacionalinių valstybių galias?

- Ten, kur iš tikrųjų turėtų būti kuriami centralizuoti sprendimų priėmimo mechanizmai, ypač susiję su saugumo ir gynybos klausimais, sąmoningai to nedaroma ir net vengiama apie tai diskutuoti. O ten, kur galima sukurti neįsivaizduojamą kiekį biurokratinių gerai mokamų darbo vietų, su entuziazmu imamasi tai įgyvendinti... Čia juk automatiškai gaminamos nomenklatūrinės pozicijos - dabar kažkokie Briuselyje sėdintys veikėjai spręs, ar už kelių tūkstančių kilometrų esantis pabėgėlis yra tinkamas įsileisti į ES teritoriją. Tai yra tos pačios komunistų-liberalų kuriamo Europos modelio grimasos. Kitaip to nepavadinsi. Kad šitokių mechanizmų atsiradimas kuria kažkokias federalinės valdžios užuomazgas - tą galima įžvelgti, tačiau kuriama visai ne ten, kur reikia. O svarbiausia, kad niekas jiems mandato tokiai veiklai nesuteikė. Jeigu kažkas ir sprogdina Europos Sąjungą bei naikina Europos, kaip vieningos erdvės bei tam tikros kultūrinės pasaulio provincijos, idėją, tai daro kaip tik tie žmonės, kurie priima panašius sprendimus.

- Įdomūs dalykai vyksta JAV respublikonų kandidatų į prezidentus rinkimuose. Štai šią savaitę Donaldas Trampas (Donald Trump) dar labiau padidino atotrūkį nuo artimiausių savo konkurentų, o įvairūs apžvalgininkai tik gūžčioja pečiais: iš tikrųjų, kiekvieną dieną ant jo liejamos upės pamazgų, jis lyginamas tai su Hitleriu, tai su pačiu šėtonu, o D.Trampo populiarumas nuo tik didėja. Kodėl?

- Pradedu įtarti, kad jam visa tai yra pati geriausia reklama, nes tai kuo puikiausiai veikia jo įvaizdį. Tas nuolatinis jo keikimas, sklindantis iš žmonių, kurie patys yra sumenkinę pasitikėjimą savimi visuomenės akyse. Žinoma, D.Trampas savo keistomis viltimis, esą jam pavyks susitarti su Vladimiru Putinu, kuriuo jis žavisi, esą pavyks atkurti Amerikos didybę, ką jis yra pavertęs savo rinkimų kampanijos svarbiausia iškaba, ignoruodamas būtinybę Amerikai išlaikyti pasaulinio lyderio pozicijas bei grįžti į Techaso kaubojų laikus, mums skamba keistai. Jis formuoja poziciją, kad Amerika neturi jokių įsipareigojimų pasaulinei politikai, todėl jis galbūt nėra pats patraukliausias kandidatas mums, sėdintiems Europoje. Jis netgi kartais atrodo gana grėsmingas mūsų interesų atžvilgiu. Tačiau pažvelkime į eilinį amerikietį. O D.Trampas labai tiesiai jo klausia: kada mes liausimės rūpintis žmonių, gyvenančių kur kas turtingiau negu mes, gynyba? Ir duria pirštu į visą publiką, sėdinčią Beniliukso valstybėse ar toje pačioje Vokietijoje. Jeigu palyginsime, kaip gyvena eilinis amerikietis ir eilinis vokietis ar eilinis Beniliukso gyventojas, toks palyginimas bus ne amerikiečio naudai. Ir niekas čia D.Trampui paprieštarauti negali, todėl jis lošia kortomis savo rinkėjų, norinčių šituos Europos alaus gėrikų gynybai išmetamus pinigus panaudoti savo reikmėms. Tačiau tuo pat metu D.Trampas siunčia labai tikslią bei labai aiškią žinią europiečiams, kad yra pats laikas priimti sprendimus dėl Europos gynybos stiprinimo ir spręsti šiuos klausimus patiems.

- Čia, matyt, lemiama yra eilinių amerikiečių pozicija. O dabar vis dažniau sakoma, kad amerikiečiai nenori rūpintis ne tik Europos gynyba, bet ir atsakyti už ES politikų idiotizmą, kviečiant pas save migrantus, o po to sprendžiant, ką su jais daryti.

- Juk tie patys amerikiečiai puikiai mato visas tas kvailystes, kad siro tinkamumą gyventi Europoje galima nustatyti tik Briuselyje ir jokiu būdu ne Čekijoje ar Vengrijoje, t.y. tose vietose, kur tiesiogiai susiduriama su šia problema. Kai pamatai tokį absurdą ir tokią aiškiai korupcinę apraišką, kuri yra pakeliama į Europos gynybinių mechanizmų kūrimo lygį, tada darosi akivaizdu, kad D.Trampui daug kas pritars pačiose Valstijose. Tas absurdas suvokiamas ir ten. Juk JAV yra federalinė valstybė, tačiau ten kiekviena valstija yra išsaugojusi pakankamai daug galių priimti sprendimus. Įsivaizduokime, ką pasakytų Techaso gyventojas, sužinojęs, kad sprendimą išduoti leidimą įvažiuoti kokiam nors meksikiečiui gali teisingai nagrinėti tik Vašingtonas, nes Techase visi yra pernelyg kvaili tą daryti. Visa tai baigtųsi konfederacijos vėliavų iškėlimu. Todėl nėra ko norėti, amerikiečiai puikiai mato europinės politikos nesąmones ir neketina į valdžią rinkti panašiai mąstančių politikų.

- Šią savaitę ES teismas nusprendė, kad graikų ūkininkams neteisėtai sumokėta pusė milijardo eurų išmokų, todėl tie pinigai turės būti grąžinti į ES biudžetą, - iš kiekvieno graikų ūkininko dabar išskaičiuos maždaug po 500 eurų. Ką tai reiškia pačiai Graikijai?

- Šis sprendimas įdomiausias iš užsienio ateinančio reguliavimo požiūriu. Svarbiausia čia - kur tai nuspręsta? Juk nusprendė ne graikai. Nusprendė Briuselis ir pareiškė, jog graikai nesugeba teisingai paskirstyti iš centro duotų pinigų. Jeigu kalbame apie kažkokį federalinės valdžios galių demonstravimą, tai pasireiškia būtent šitoje vietoje. Nes viską galima pakęsti, net Briuselio korupciją, kuriant jauniems belgiukams darbo vietas, bet nuspręsti, kad ten sėdintys klerkai gali geriau paskirstyti pinigus, yra rimtas smūgis. Jeigu šitas precedentas bus suvirškintas, aš sakyčiau, būtent šitoje vietoje atsiranda federalinių galių apsireiškimo pradžia. Jeigu šis precedentas bus perkeliamas ir kitur, tuomet kalbėti apie kokias nors suverenumo apraiškas ES periferijos valstybėse bus neįmanoma. Kita vertus, tokiu sprendimu kažkas tikrai bando išsprogdinti Europą iš vidaus. Priimti sprendimą apeinant Graikijos vyriausybės galvą, kad ir koks tas A.Cipras (Alexis Tsipras) būtų, ir pasakyti, kad jūs grąžinsite, nes nesugebate tvarkytis, tai kitas Briuselio žingsnis turėtų būti priešlaikinių rinkimų paskelbimas Graikijoje ir prezidentinės valdžios įvedimas. Mes su tuo jau susidūrėme, kai M.Gorbačiovas šį mechanizmą bandė Lietuvoje. Na, gerai, jeigu graikai tų pinigų negrąžins, tai ką - jie pasiųs tankus į Atėnus? Ar paskelbs Graikijai ekonominę blokadą? Bus galima žvygauti iš džiaugsmo, stebint tokią bakchanaliją...

- Nadeždos Savčenko teismas sukėlė daug aistrų tiek Ukrainoje, tiek ir Europoje. Ar įmanomas čia koks nors kompromisas? Galbūt V.Putinui čia atsiranda gera proga pademonstruoti „gerą valią“ ir paleisti moteriškę, įgaunant šiokį tokį kozirį dėl sankcijų panaikinimo?

- Manau, kad N.Savčenko teismas yra vienas iš psichologinio karo elementų. Taip mėginama laužyti stuburą ukrainiečiams. Kas iš tikrųjų yra sakoma? Kad mes viešai pagrobėme jūsų mergaitę, ją prievartaujame visų akivaizdoje, o jūs nieko negalite padaryti... Tai yra toks pažeminimo aktas Ukrainai - jūs mėtykite sau kiaušiniais į mūsų ambasadą, ir ką? Mes vis tiek darome, ką norime. Tai tolesnio konflikto provokavimo ir ukrainiečių tautos pažeminimo mechanizmas, kuris ir toliau naudojamas. Nemanau, kad V.Putinas atsisakys tokios galimybės. Kita vertus, jo aplinkoje niekas nesuprastų, jeigu jis nutartų paleisti tą moterį. Tai būtų suvokta kaip V.Putino silpnumo apraiška.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“