respublika.lt

Lūžis Europoje įvyks po 20 metų

Artėja „Hungarexit'as"?

(69)
2021 liepos 03 14:20:00
Olava STRIKULIENĖ

Europos Sąjungos lyderiai spaudžia Vengriją, kad ji atšauktų neseniai priimtą įstatymą, kuris draudžia nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios informacijos, susijusios su LGBT. Nors Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas aiškina, jog Bendrija ne taip jį suprato. Tačiau Nyderlandų premjeras Markas Rutė (Marko Rutte) net viešai pareiškė, kad Vengrijai nėra vietos ES! Nejaugi Briuselis ryšis neklusniuosius vengrus išmesti iš Bendrijos? O gal vengrai patys, prisiminę britus, ryšis „Hungarexit'ui"?

×
nuotr. 1 nuotr.
Musulmonų skaičius Senajame žemyne auga. O jie jokių LGBT iniciatyvų nepalaikys. Tad spėkite, kokių žmonių Europoje bus daugiau?. EPA - Eltos nuotr.

 

Reikia mažiau skųstis

Politologas Kęstutis Girnius labai abejoja, kad vengrai bus išstumti iš Europos Sąjungos:

„Manau, kad tokia tikimybė labai maža, nes Vengrija iš Europos gauna labai didelę finansinę paramą. Nemanau, kad Vengrija norėtų jos atsisakyti. Jei atsisakytų vienašališkai, šalyje labai smarkiai sumažėtų Viktoro Orbano populiarumas.

Ar ES vien dėl to, jog Vengrija nevykdo kai kurių Bendrijos nutarimų, bandytų pašalinti Vengriją iš Bendrijos? Esu ganėtinai skeptiškas. Ypač po „Brexit". Nemanau, kad Briuselis savo rankomis imtų griauti tai, ką bando sukurti.

Vengrija ir pati iš ES nepasitrauks. Manau, kad kai kurios ES šalys reikalaus pašalinti Vengriją iš Bendrijos, bet tokiu jautriu klausimu tikrai nebus greito sprendimo."

- Anksčiau Vengrija buvo smerkiama, kad nuo pabėgėlių srautų užsibarikadavo tvora. O ką dabar daryti mums, kai iš Baltarusijos vos ne kasdien gauname vis naujų pabėgėlių - irakiečių, afganų, somaliečių ir t.t. Kur mums juos visus padėti? Kodėl Briuselis mums nepadeda spręsti šio klausimo?

- Kur padėti? Vietos tikrai užteks. Lietuva nėra tokia maža.

O kaip gali Briuselis padėti? Jei Baltarusija nutarė leisti pabėgėliams patekti į Lietuvą, kaip ES gali tą procesą sustabdyti? Negali ES siųsti savo karių į Baltarusiją, kad sustabdytų procesą. Lietuva turėjo žinoti, kad Baltarusija atkeršys, stengsis mums sukelti nemalonumų ir, atrodo, kad tai sekasi.

- Bet Briuselis mums galėtų suteikti papildomą finansinę paramą. Nes pabėgėliai veržiasi ne vien per Lietuvos, bet ir per išorinę ES sieną.

- Ta finansinė parama gali būti skiriama vėliau, bet proporcinga pabėgėlių srautų dydžiui. Mes dar nė tūkstančio pabėgėlių neturime, o štai Italija - dešimtis tūkstančių. (2020 m. į Italiją nelegaliai atvyko 34 100 pabėgėlių, o į Ispaniją - 35 800 red. past.) Gal Briuselis argumentuos, kad kol kas tai mums nėra nepakeliama našta. Aišku, dabar pabėgėlių pas mus atvyksta daugiau nei anksčiau, gal jei prašytume iš ES pinigų, šiek tiek ir gautume, bet kol kas pabėgėlių kiekiai nėra nepakeliami, ne tūkstančiai. Galėtume gerokai santūriau reaguoti.

- Nesutarimų tarp ES lyderių esama ne tik dėl Vengrijos, bet ir dėl bendravimo su Rusija. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) siūlo ES vėl atnaujinti aukščiausio lygio susitikimus su Rusija. Šie susitikimai buvo nutraukti po Krymo okupacijos 2014 m. Tačiau ne visos ES šalys tam santykių atšildymui pritaria.

- Taip, yra didelių nesutarimų, bet su Rusija reikia kalbėtis, nepaisant to, ką ji daro. Per Šaltąjį karą, per Kubos raketų krizę (1962 m. spalio 14-28 d. SSRS ir JAV buvo atsidūrusi ties tokia konflikto riba, kad grėsė branduolinis karas - red. past.) santykiai su Maskva buvo išlyginti per ambasadorių Amerikoje Anatolijų Dobryniną (1919-2010). Jis buvo nepakeičiamas tarpininkas tarp abiejų valstybių.

Todėl valstybės pirmiausia turi kalbėtis, o Lietuva pasirinko kraštutinę poziciją. Kodėl? Net nemėginsiu atspėti.

Toks patriotizmas - tuščias vėjas

Filosofas Arvydas Juozaitis, išgirdęs pasibaisėjimą, kad pabėgėliai pastaruoju metu tiesiog veržiasi į Lietuvą ir Pabradės pabėgėlių centre jau trūksta jiems vietos, statomos laikinos palapinės, tik nusijuokė:

„Man atrodo, jie nesiveržia, jie eina sau visai ramiai. Veržtųsi, jei sienos būtų. Tai ne Briuselio klausimas. Čia mūsų pačių kvailumo klausimas.

Jau kiek patriotiškai čia šnekėta konservatorių, įskaitant Rasą Juknevičienę, kad manėme, jog siena jau seniai yra, o jos nebuvo ir nėra. Toks patriotizmas vertas tuščio vėjo. Čia trūksta žodžių. Tai yra nusikaltimas, o ypač - konservatorių, nes jie du kartus buvo valdžioje, 2009 m. konservatoriai paskelbė, kad Europos Sąjungos rytinė išorinė siena ypatingai saugi, o net vaizdo kamerų per 16-17 m. neįrengė.

Rusija baisiausiai gąsdina žmones pseudobaimėmis, bet mūsiškiai nepadarė nieko, kad pastatytų sieną su Baltarusija. Tai 260 km viso labo. Nedaug būtų reikėję lėšų. Todėl tai pseudopatriotizmas. Konservatoriai ir naktį keltų žmones, gąsdindami, kad rusai puola, bet ką Briuselyje būdami europarlamentarais galėjo padaryti, nieko nenuveikė."

A.Juozaitis neskubėjo vertinti Vokietijos kanclerės A.Merkel ir Prancūzijos prezidento E.Makrono raginimų ES lyderiams aktyviau bendrauti su Kremliumi:

„Prancūzija ir Vokietija yra įtakingos valstybės. Jos diktuoja šiuos klausimus.

Politikoje yra didieji ir mažieji politiniai skaičiai. Kaip ir visur. Vaikų darželiai nesprendžia suaugusių žmonių problemų. Tai didžiųjų valstybių klausimai.

O mes tik sieną turime tvirtinti. Nepasišlavę, neapsitvarkę namie, sprendžiame globalius klausimus, nors su sienos statyba nesusitvarkome. Vėl bus triukšmo, aiškinimosi, o tuo metu pas mus keliaus bėgliai iš Trečiojo pasaulio. Sieną pastatyti reikėjo seniai, nes pabėgėlių tik daugės.

Tikrai užteks vietos paversti Lietuvą pasaulio margumynu."

A.Juozaitis pasakė savo nuomonę ir apie 17-os valstybių - ES narių - puolamą Vengriją:

„Lytinei utopijai gyva ir demokratiškiausia Europos valstybė pasakė ryžtingą ne Vakarų nuosmukiui.

Vengrijos puolimas - dar vienas Europos išsigimimo, nuosmukio požymis. Užuot pagyrę, kad Vengrija neleidžia tvirkinti jaunuomenės, kitos šalys elgiasi priešingai. Tai irgi vienas iš Europos savižudybės faktorių.

Manau, kad dar 20-25 metus išlaikys ši lytinė utopija, bet vis vien žlugs. Ji gyvuoti pradėjo nuo 1999 metų, nuo Prancūzijoje priimto Vienos lyties partnerystės įstatymo. Šios utopijos, o ir europiečių žlugimas prasidės, kai Olandijoje pusė gyventojų bus musulmonai, o jie gyvybiškesni. Tad lūžis įvyks, kai Europa ims musulmonizuotis. O ar dar ilgai ištversime, ar Europos pakraščiai dar ilgai išliks europietiški - nežinau."

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (69)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MIRTYS: Kanados policija apsnigtame lauke netoli JAV sienos rado keturių migrantų, įskaitant kūdikį, kūnus.
  • ATIDARYMAS: Įgyvendinant dalį strategijos tapti pirmaujančiu maisto papildų gamintoju Baltijos šalyse, Latvijos farmacijos bendrovė „Silvanols“ atidaro atstovybę Kaune.
  • BITININKAI: Šalies bitininkai vėl gali kreiptis paramos.
  • MIGRANTAI: Lietuvoje viešinti Ylva Johansson, vidaus reikalų eurokomisarė, sako, kad migrantų išstūmimai neturi vietos Europos Sąjungos teisinėje sistemoje.
  • DARBAI: Pasibaigusios Seimo sesijos darbai: 412 teisės aktų.
  • PERĖMIMAS: Penktadienį Šakių rajono savivaldybės taryba nutarė pasiūlyti Kauno miesto savivaldybei perimti Šakių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančią greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotį.
  • ĮTAMPA: Lietuvos oro uostų valdybos atstovo teigimu, oro bendrovės prognozuoja, kad finansiniai oro uostų srautai atsistatys tik 2025–2026 metais, ir situacija oro uostuose išlieka įtempta.
  • MIRTIS: JAV dainininkas ir aktorius Meat Loaf, kuris gimė kaip Marvinas Lee Aday, garsėjantis savo albumu „Bat Out of Hell“, mirė, jam buvo 74 metai, pranešta penktadienį.
  • SMUKIMAS: Kritpovaliutos pajudėjo žemyn kartu su akcijų rinka – bitkoinas paniro po 40.000 USD riba, o visos kriptovaliutų rinkos kapitalizacija smuko 7,42%.
  • POVEIKIS: Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas reikšmingai paveiktų ES žemdirbių pajamas – jos sumenktų net 12 mlrd. eurų. Ir tai, skaičiuojant tik dešimčiai analizuotų produktų.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate Seimo rudens sesijos darbą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje tvoros pusėje stovintys asmenys Jūsų nuomone labiau pažemino Sausio 13-osios aukas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-6 0 C

-8 -2 C

 

-12 +1 C

-3 0 C

-7 0 C

 

-9 +3 C

0-7 m/s

0-4 m/s

 

0-7 m/s