Įstatymo projekto svarstymas Honkonge sukėlė pyktį ir atsinaujinusius protestus. Kritikos dėl šio įstatymo Kinija sulaukė ir iš Vašingtono, pagrasinusio, kad Honkongas, Pekinui patvirtinus įstatymą, praras specialųjį prekybos su JAV statusą, o Kinija sulauks sankcijų.

Pekinas įstatymą patvirtino, apeidamas Honkongo įstatymų leidėjus. Patvirtinus saugumo įstatymą, Honkonge nuo šiol yra draudžiamas kurstymas maištauti, išdavystė, ardomoji veikla, tad protestuotojus bus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Įstatymą patvirtino kasmet besirenkantis Nacionalinis Liaudies Kongresas. Kadangi Kinija yra vienos partijos valdoma valstybė, Nacionalinis Liaudies Kongresas neturi realios valdžios. Politinius sprendimus Kinijoje priima Komunistų partijos vadovybė.

Vašingtonas užvakar pareikalavo surengti skubų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį dėl tuo metu tik svarstomo Honkongo saugumo įstatymo, tačiau Pekinas vetavo šį pasiūlymą. JAV išsakė norą, kad Saugumo Taryba surengtų specialią sesiją, nes valstybė, kaip teigė atstovai, yra „didžiai susirūpinusi“ dėl Pekino veiksmų.

Honkongo aktyvistai teigia, kad įstatymas panaikintų pamatines Honkongo gyventojų laisves.

Tai iš esmės pakenks Honkongo aukšto lygio autonomijai ir laisvėms, garantuojamoms pagal 1984 m. bendrą Kinijos ir Jungtinės Karalystės deklaraciją, kurią JT pripažįsta teisiškai įpareigojančia sutartimi, pranešime sakė JAV atstovybė prie JT.

„Tai yra visam pasauliui svarbus tarptautinės taikos ir saugumo klausimas“, - teigiama pranešime.

Tačiau Vašingtono atstovai pranešė, kad Kinija nesutiko, jog „būtų rengiamas toks virtualus posėdis“.

Kinijos ambasadorius prie JT Džangas Junas (Zhang Jun) užvakar tviterio paskyroje parašė, kad JAV prašymas rengti susitikimą buvo „nepagrįstas“. „Honkongo saugumo įstatymo svarstymo klausimas priklauso tik Kinijos vidaus reikalų sričiai, - tvirtino jis. - Tai neturi nieko bendra su Saugumo Taryba.“

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Pažvelkime, kas įvyko teisiniu požiūriu. Tiesiog nekantrūs kinai neišlaukė dar 27 metų, kada pagal jų ir britų susitarimą Honkongas turėtų visiškai pereiti į Kinijos jurisdikciją. Kitaip sakant, kinai pažeidė tarptautinę sutartį, kuri pagal savo statusą yra aukščiau nei Kinijos vidiniai įstatymai. Įskaitant ir šį įstatymą, kurį jie dabar priėmė, pagal kurį suteikiamas naujas saugumo statusas Honkonge ir leidžiama laisvai dorotis su bet kokiais protestuotojais, laikant juos užsienio šnipais, bandančiais iškasti tunelį į Londoną... Taigi, čia mes turime tai, kas gali tapti pretekstu švelniai paplekšnoti per petį, pritaikyti sankcijas arba netgi gali tapti karo priežastimi.

Kaip suprantame, toks tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas yra ne kas kita, o akivaizdus demonstratyvus pareiškimas: „aš esu toks didelis gabalas mielių, kad galiu suryti jus visus ir man visiškai nusispjaut į bet kokį kažkada pasirašytų susitarimą“... Kita vertus, Jungtinės Valstijos atsako: „vyručiai, jūs per anksti išplaukėte į didįjį vandenyną, gali taip nutikti, kad tuoj paskęsite“... Taigi, situacija kaista, ypač turint galvoje Taivano permanentinę krizę, o taip pat faktą, kad JAV visiškai neseniai „prispaudė“ Kiniją pasirašyti Jungtinėms Valstijoms naudingą, prekybinį balansą atkuriančią sutartį. Honkongo situaciją reikia vertinti tokiu kontekstu. Tai yra tas taškas, ant kurio Jungtinės Valstijos dės savo svertą. Esu įsitikinęs, jeigu Donaldas Trampas (Donald Trump) privertė kinus pasirašyti Valstijoms naudingą prekybos sutartį, šitokios puikios galimybės dar labiau prispausti Kiniją jis nepraleis...

Ir čia iškyla dar vienas įdomus kontekstas: atsitiktinai ar ne, atsinaujina Kinijos ir Indijos konfliktas, kaip ir 2017 metais pasienyje prasideda susišaudymai, jau apie 100 sužeistų, neaišku, kiek užmuštų, o visų šį regioną išmanančių ekspertų vertinimu, tai yra neeilinis pasišaudymas... Aš esu ten, Himalajuose, laipiojęs, visiškai netoli tų vietų, ir galiu pasakyti, kad ten yra įrengti ištisi karinių įtvirtinimų rajonai - kalnuose įrengtos fortifikacinės sistemos, kuriose nuolat sėdi kariškiai, kurie kontroliuoja apylinkes. Tačiau nuo 2017 metų atsirado svarbių pokyčių - buvo nutiesti rimti keliai, leidžiantys efektyviai ir greitai pritraukti pajėgas į pasienio konflikto zoną. Tai padaryta tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės. Kinai dabar ten jau yra sutelkę pajėgas.

Gali būti, Kinija savo ekspansionistine politika ieško silpnų taškų: kur yra tie „Sudetai“, kuriuos visi leistų mums pasiimti, pagal analogiją su prieškario įvykiais Europoje... Ir štai D.Trampas jau pareiškė, kad JAV yra pasiruošusios tarpininkauti Kinijos ir Indijos taikos derybose, tačiau nereikia nė sakyti, kad tokiose derybose D.Trampas dalyvautų tik Indijos pusėje... Kiniškas žaidimas Honkonge pradeda duoti vaisių.