respublika.lt

Lietuva stumia Ukrainą į Rusijos energetikos glėbį (21)

2021 balandžio 28 16:26:00
Eleonora Budzinauskienė, Elta

Debunk.EU.org ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, kovo mėnesį pastebėti 266 klaidinantys ir melagingi straipsniai apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu, publikuoti Kremliui palankiose medijos priemonėse bei socialiniuose tinkluose.

×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuvos ir Ukrainos vėliavos. Eltos nuotr.

 

Kremliui palankioje žiniasklaidoje Lietuva buvo apkaltinta priešiškumu Astravo AE projektui, kurį, kaip teigta, paskatino pavydas, esą kilęs iš negebėjimo pasistatyti savos atominės elektrinės. Šios kalbos pasklido po to, kai kelios tarptautinių ekspertų bendruomenės paviešino informaciją apie Astravo AE pažangą saugumo standartų užtikrinimo srityje. Taip pat Lietuvos atstovų pasiūlymas Ukrainai jungtis prie Astravo AE gaminamos elektros energijos boikoto sukėlė gana radikalių interpretacijų bangą – neva Ukrainai, mainais į politinį solidarumą, lietuviai siūlo mirtinai sušalti.

Analizė parodė, kad dezinformacija suaktyvėdavo bangomis. Pasak DebunkEU.org vyriausiojo analitiko Algirdo Kazlausko, pirmoji kilo kovo 3 d. vakarą pasirodžius preliminariai ENSREG grupės ataskaitai, kurioje pateikiamos vasarį vykusio grupės ekspertų vizito į Astravo AE išvados.

„Pirmajame etape ekspertai įvertino, kad Baltarusija padarė pažangą ir  atsižvelgė į dalį ENSREG rekomendacijų. Kremliaus remiamoje žiniasklaidoje ši naujiena buvo pateikta kaip reikšminga Baltarusijos pergalė prieš Lietuvą ir pastarosios pareiškimus dėl elektrinės nesaugumo“, – sako A. Kazlauskas.

Tiesa, Lietuvos atstovai patikslino, kad iš 29 Baltarusijai duotų rekomendacijų buvo įvykdytos tik aštuonios ir paragino kuo greičiau įgyvendinti antrąją ENSREG ekspertų patikrinimo dalį ir pateikti galutinę ataskaitą.

Kitą dieną pasirodžiusi Lietuvos žvalgybos grėsmių šalies saugumui vertinimo ataskaita, kurioje buvo užsiminta, kad Astravo AE yra vertinamas kaip labai pretenzingas Rusijos projektas, susilaukė ir prokremliškos žiniasklaidos dėmesio. Pristatydamas ataskaitą, Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis pabrėžė, kad daugybė incidentų elektrinėje rodo, kad „Baltarusijai tiesiog trūksta kompetencijos tiems procesams elektrinėje kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti“. Dokumente taip pat minima apie jau dabar svarstomą galimybę atsisakyti savarankiško Astravo AE eksploatavimo ir paversti ją „Rosatom“ filialu

Pasak A. Kazlausko, šie teiginiai su Kremliumi siejamoje žiniasklaidoje buvo pateikti su ironijos gaidele, neva Rusijos grėsmė išsigalvota, o Astravas AE yra saugus ir puikiai valdomas projektas.

Tyrimo duomenimis, antroji dezinformacijos banga kilo kovo 18 d. ir buvo siejama su dviem svarbiais pareiškimais. Oficialaus Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vizito Ukrainoje metu abi šalys paskelbė stiprinančios tarpusavo santykius ir bendradarbiavimą energetikos srityje.

„Savo ruožtu, prokremliška medija skelbė, kad abi šalys neva neracionaliai siekia tariamos energetinės nepriklausomybės ir draudimo prekiauti elektra iš Astravo AE visame regione. Be abejonės, ši suaktyvėjusi dezinformacijos apie Ukrainą sklaida yra tiesiogiai susijusi su prie Rusijos ir Ukrainos sienos kilusia įtampa. Tačiau tai, kad Ukraina šiuo atveju vaizduojama kaip auka (nors paprastai būna kaip tik atvirkščiai), sufleruoja, kad ginti Astravo AE yra vienas pagrindinių prokremliškos medijos interesų“, – sako Debunk EU ekspertas.

Su Kremliumi siejama medija atkreipė dėmesį ir į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Mariano Grossi pareiškimą Europos Parlamento sesijoje. Jo teigimu, nors dar reikia įgyvendinti dalį svarbių patobulinimų, šiandien nėra priežasčių, kodėl Astravo AE negalėtų veikti.

„Ši žinutė buvo išnaudota prokremliškų šaltinių – skelbta, kad Lietuva nebeturi pagrindo kritikuoti Astravo AE saugumo, o pati kritika neva kyla iš pavydo, mat Lietuva nesugebėjo pasistatyti savos atominės elektrinės“, – vardija A. Kazlauskas.

Tiriamuoju laikotarpiu taip pat pastebėti jau įprastais tapę naratyvai, siekiantys diskredituoti Lietuvos vyriausybės sprendimus.

„Pavyzdžiui, prezidento G. Nausėdos vizito Ukrainoje proga, su Kremliumi siejama žiniasklaida kaltino Lietuvą siūlant Ukrainai mirtinai sušalti politinio solidarumo vardan“, – sako analitikas. Be to, kovo mėnesį labai suaktyvėjo ir nepagrįsta kritika iniciatyvai pasitraukti iš BRELL tinklo.

„Publikacijose teigta, kad už šios iniciatyvos neva iš tiesų stovi NATO Energetinio saugumo centras, įsikūręs Lietuvoje. Taip pat grasinta, jog jei Lietuva nesustabdys pasitraukimo iš BRELL proceso, jai bus nutrauktas elektros tiekimas“, – teigia A. Kazlauskas.

Iš 266 kovo mėnesį pastebėtų klaidinamų ir melagingų straipsnių apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu, 80,6 proc. buvo parašyti rusų ir 19,4 proc. lietuvių kalba. Sputniknews.lt, sputniknews.ru ir baltnews.lt publikavo didžiausią straipsnių dalį, o lenta.ru, ria.ru ir regnum.ru pasiekė daugiau nei pusę visos potencialios kontaktų auditorijos.

DebunkEU.org – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. DebunkEU.org sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos Google dėmesio ir finansavimo, taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip The Financial Times ir Deutsche Welle dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (21)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar šiandien bijote „koronos" taip pat, kaip pandemijos pradžioje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar pritartumėte skiepų paso idėjai, jei jį turėdami galėtumėte laisvai gyventi?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų
2. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
3. „MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!“
4. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
5. ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS - LIETUVOS ŠANSAS AR KVAILIŲ VILTIS?
6. Vitas Tomkus: PIRMYN VERGAI NUŽEMINTIEJI, ATSTUMTIEJI, NUSKRIAUSTIEJI IR NUTEISTIEJI!
7. Arvydas JUOZAITIS: „Palaikau šeimos žygį. Reikia, kad jis būtų“
8. Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Sveiki žmonės – kaip raupsuotieji
9. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
10. Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
11. Algimantas RUSTEIKA: Geras pensininkas - miręs pensininkas
12. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
13. Audrius BUTKEVIČIUS: Kam Dievas siunčia karvelį?
14. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
15. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
16. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
17. Algimantas RUSTEIKA: Atsiskleidimo metas
18. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
19. Algimantas RUSTEIKA: Seimo rinkimų reforma (Idėja Lietuvai Nr.3)
20. Vitas TOMKUS: „Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė!“
21. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
22. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
23. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
24. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
25. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +8 C

+2 +7 C

 

+2 +7 C

+4 +10 C

+6 +11 C

 

+7 +10 C

0-10 m/s

0-6 m/s

 

0-10 m/s

       

Nuorodos