(22)Dabartinis Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) laimėjo sekmadienį vykusius šalies prezidento rinkimus ir užsitikrino antrąją penkerių metų kadenciją šiame poste, vakar oficialiai paskelbė Lenkijos valstybinė rinkimų komisija.
6 nuotr.
Konservatyvių pažiūrų A.Dudai antrajame prezidento rinkimų ture atiteko 51,21 proc. balsų. A.Dudos varžovas - opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) remiamas Varšuvos meras Rafalas Časkovskis (Rafal Trzaskowski) - gavo 48,79 proc. balsų.
Kandidatus skiria maždaug 500 tūkst. balsų. Komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo neįprastai aukštas ir siekė 68,12 proc.
A.Duda yra remiamas valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Rinkimų kampanijos metu A.Duda daugiausiai dėmesio skyrė tradicinėms vertybėms, paramai šeimoms ir socialinių išlaidų politikai.
R.Časkovskis žadėjo rinkėjams „visiškai kitokią“ Lenkiją. Kandidatas teigė atšauksiąs Lenkijos nepriklausomybę įtvirtinančias ir Briuseliui itin nepatinkančias teismų sistemos reformas. Jis taip pat pareiškė pritarimą tam, kad Lenkijoje būtų leidžiami įvairūs seksualiniai iškrypimai ir vadinamosios „tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės“, tačiau R.Časkovskis nepritarė galimybei tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus, išsigandęs sveikosios visuomenės dalies reakcijos.
48 metų A.Duda pasisako už Lenkijos abortų įstatymo griežtinimą, o visai neseniai „LGBT ideologiją“ visiškai logiškai palygino su komunizmu, užsitraukdamas liberalų ir kitų leftistų pyktį.
1972 metais profesorių šeimoje gimęs A.Duda 1996 metais įgijo teisinį išsilavinimą. 2005 m. į valdžią atėjus PiS, jis tapo teisingumo ministro pavaduotoju, o 2008-aisiais - tuomečio prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) patarėju.
2011 metais politikas išrinktas į Lenkijos parlamentą, o 2014 metais - į Europos Parlamentą.
Lenkijos prezidentu A.Duda pirmą kartą išrinktas 2015 metais.
Komentuoja politologas Algis Avižienis:
Norint palyginti, kas Lietuvai būtų naudingiau, reikia pasižiūrėti, kokia buvo valdžia Lenkijoje, valdant liberalams. Čia galime prisiminti Lenkijos užsienio reikalų ministrą liberalą Radoslavą Sikorskį (Radoslaw Sikorski), kuris buvo kaip reta nedraugiškas Lietuvai - ne tik kad nematėmė iš liberalų pusės jokių pozityvių iniciatyvų, bet ir savo pasisakymuose jis demonstravo itin arogantišką ir neigiamą požiūrį mūsų atžvilgiu. Be to, liberalai su R.Sikorskiu priešakyje manipuliavo ir Rusijos korta, manydami, jog Lenkija gali daug laimėti, gerindama santykius su rusais ir palaikydama Vakarų pagrindinę liniją... Nenuostabu, kad tuomet liberalų politika bankrutavo, ypač įrašius slaptus R.Sikorskio pokalbius restorane, kur jis tiesiog nešvankiai ir grubiai pasisakė apie santykius su Amerika... Tokie yra mūsų „draugai“ liberalai.
O A.Duda parodė, kad jam valdant mūsų santykiai eina tik geryn. Turime pripažinti, kad vyksta normalūs susitikimai, vyrauja konstruktyvus bendravimas visuose lygmenyse, o pagrindinis dėmesys skiriamas gynybai nuo galimos Rusijos agresijos. Matyt, šis pavojus ir sulaiko nuo galimos trinties tarp mūsų valstybių, juo labiau kad mūsų partneriai amerikiečiai tikrai nenorėtų, jog aiškinantis tarpusavo istorinius nesutarimus silpnėtų rytinė NATO aljanso dalis.
Taigi, konfliktas dėl tautinių mažumų A.Dudos laikais buvo pastumtas į šalį, o prioritetu tapo gynybinių pajėgų stiprinimas bei konstruktyvus bendravimas su kaimynais. O kuo daugiau bendrauji, tuo sudėtingiau yra bartis, ir čia yra ryškus A.Dudos nuopelnas, o tai garantuoja tam tikrą stabilumą mūsų santykiuose. Todėl žiūriu teigiamai į A.Dudos perrinkimą.
Tiesa, pernelyg džiaugtis nenoriu, nes reikia žiūrėti, kaip santykiai klostysis toliau. Jeigu A.Dudai pavyks pamažu pasiekti, kad Lenkija taptų pagrindine Amerikos sąjungininke Europoje, nustumiant Vokietiją į šalį (greitai tai neįvyks, nes Vokietijos ekonomika yra tiesiog 8 kartus didesnė), tai lenkai gali pernelyg „užriesti nosis“, įsivaizduodami esantys dešiniąja galingiausios pasaulio valstybės ranka. Prisiminkime, kad pirmasis aukščiausio lygio vizitas į JAV, po koronaviruso blokados, kaip tik ir buvo A.Dudos ir Donaldo Trampo (D.Trump) susitikimas, o JAV istorijoje tai tikrai nėra dažnas reiškinys - Rytų Europa Amerikos politikoje visą laiką buvo kažkur labai toli, antrame-trečiame plane... Taigi, vienintelę neigiamą pusę matyčiau, kad tokiu atveju lenkai gali tapti per daug savimi pasitikintys ir įsivaizduoti, jog Amerika atriš jiems rankas, siekiant tapti „vyresniuoju broliu“ mūsų regione... Tačiau kol kas aš matau labai išmintingą ir nuosaikią liniją A.Dudos politikoje ir palinkėkime sau, kad tai tęstųsi toliau.
