Lenkijai įspėjimai - iš visų pusių

Milijonai žuvusių

Lenkija visokeriopai provokuoja Rusiją kariniam susidūrimui, kurio pasekmės bus katastrofiškos. Tokias prognozes pateikė „Deutsche Wirtschafts Nachrichten" apžvalgininkas Ronaldas Barazonas (Ronald Barazon).

Jo nuomone, Varšuvoje prie Rusijos ambasados veikusi mokykla balandžio pabaigoje buvo uždaryta siekiant paerzinti Maskvą.

„Svajonės apie stiprų dėdę NATO, kuris sunaikins piktuosius rusus, greitai blėsta. Naujas pasaulinis karas pareikalautų milijonų aukų, būtų sunaikinti miestai, o didžioji teritorijos dalis taptų nebetinkama gyventi. Ir tai tikrai nebūtų lenkų karo kurstytojų triumfas", - perspėjo jis.

Straipsnio autoriaus nuomone, Lenkijos sąjungininkai nesupranta, kokį pavojingą žaidimą pradėjo Varšuva. R.Barazonas paragino Europos bei Amerikos politikus atsibusti ir sustabdyti karo kurstytojus.

Austrų žurnalisto vertinimu, Vakarų lyderiai klysta, galvodami, kad kontroliuoja įvykių Ukrainos konflikte eigą. Istorija rodo, kad konfliktas bet kurią akimirką gali tapti dar aštresnis, priminė R.Barazonas. Kaip pavyzdį jis pateikė Karibų krizę, kai pasaulis dėl JAV ir TSRS nesutarimų buvo atsidūręs ties branduolinio karo slenksčiu. Taip pat žurnalistas priminė apie neseną incidentą, kai Lenkijos teritorijoje nukrito ukrainiečių raketa, kurį iš pradžių buvo įvardinta kaip rusiška. Jo nuomone, tuomet situacija irgi galėjo peraugti į pasaulinį karą.

Išpūstos ambicijos

Lenkijos siekis išsireikalauti iš Vokietijos karinių reparacijų gali baigtis tokiu konfliktu, kurio pasekmes pajaustų visi kolektyviniai Vakarai. Tokią nuomonę su BRICS šalimis susijusią informaciją skelbiančiam portalui „InfoBrics" parengtame straipsnyje išsakė analitikas ir tarptautinių konfliktų tyrinėtojas Urielis Araužo (Uriel Araujo).

Pasak jo, Lenkijos valdžia nesusimąsto apie tai, kur gali nuvesti jų veiksmai. Berlyno ir Varšuvos priešpriešą analitikas įvertino kaip dar vieną skilimą Vakarų aljanso viduje. Taip pat, U.Araužo nuomone, Lenkija demonstruoja siekį tapti pagrindiniu JAV vasalu Europoje.

Jis pabrėžė, kad šalies vadovybė Ukrainos krizę naudoja savo interesų regione realizavimui, tačiau Europos ekonominė ir politinė lyderė Vokietija nesiruošia užleisti turimų pozicijų. Apibendrindamas situaciją jis pareiškė, kad tai gali smarkiai pakenkti ne tik Berlyno ir Varšuvos santykiams, bet ir visai ES.

Praėjusių metų rugsėjį valdančiosios Lenkijos partijos „Teisė ir teisingumas" vadovas Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) informavo, kad šalies valdžia nusprendė oficialiai reikalauti iš Vokietijos apie 1,3 trilijono eurų siekiančios kompensacijos už Antrojo pasaulinio karo metais lenkams padarytą žalą.