Lenkija ir toliau griežtai atmeta pabėgėlių padalijimą ES šalims, argumentuodama tuo, kad šis sprendimas yra netinkamas ir kelia grėsmę saugumui - taip sakoma Lenkijos Vidaus reikalų ministerijos paskelbtame atsakyme Europos Komisijai.
1 nuotr.
Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:
- Sakyčiau taip: meskite į mane akmenį tie, kurie mano, kad lenkai savo argumentais yra neteisūs. Juolab kad matome, kas darosi Vakarų Europoje, tose šalyse, kurios tuos ekonominius pabėgėlius įsileido. Ir lenkai čia ne vieniši - tokios pačios pozicijos laikosi vengrai, slovakai, čekai. Ir jie nebijo, kaip sako kai kurie mūsų politikai, būti ES nubausti, nes išsirinko į valdžią drąsesnius žmones. ES neturi jokių galimybių bausti šalių narių už tai, kad nepriima pabėgėlių. Juolab kad kai buvo pasirašomos stojimo į ES sutartys, ten nebuvo jokio susitarimo apie tai, kad priimsime pas save viso svieto perbėgėlius. Tad Briuselis šiandien gali prašyti tuos pabėgėlius priimti, siūlyti juos priimti, bet tikrai ne reikalauti.
Kitas dalykas - Lenkija tvirta savo sprendimuose, nes jaučia JAV paramą. Yra senas JAV sumanymas kurti tą vadinamą inter marum (nuo jūros iki jūros) projektą per teritoriją, kuri atskiria Rusiją nuo Vakarų Europos savotiškos buferinės zonos. Ir šioje zonoje svarbiausias vaidmuo atitenka Lenkijai. Tad lenkai supranta savo svarbą šiame geopolitiniame žaidime ir tas jiems suteikia drąsos priešintis Briuseliui.
Kiek, tarkime, Vokietijai svarbūs pabėgėliai, kuriuos priėmė Lietuva, parodo tai, kad oficialaus vizito atvykęs Vokietijos prezidentas F.V.Šteinmejeris šiandien Rukloje lankys ne juos, o Vokietijos karius. Tie pabėgėliai, perkelti į Lietuvą, jam visiškai nesvarbūs. Tik vieną klaidą jis pradarė - prarado progą padaryti šou ir būti pagirtas dalies mūsų visuomenės už rūpinimąsi pabėgėliais.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
