1 nuotr.Lenkijos Konstitucinis teismas žengė dar vieną žingsnį link teisinio savarankiškumo. Jis šį trečiadienį nusprendė, kad dalis Žmogaus teisių konvencijos yra nesuderinama su lenkų Konstitucija. O taip pat užginčijo vieną Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą. Šis faktas lietuvakalbėje provaldiškoje žiniasklaidoje buvo beveik nematomas.
Spalio 25 dieną, straipsnyje „Lenkijos pamokos minint Lietuvos Konstitucijos dieną", rašėme apie istorines Lenkijos ir Europos Sąjungos biurokratijos kovas dėl to, kieno teisinė galia yra aukščiau. Šių metų spalio 7 dieną, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (Lietuvos Konstitucinio Teismo geresnis analogas) nusprendė, kad 19-asis Europos sąjungos sutarties punktas (Lisabonos sutartis) yra nesuderinamas su Lenkijos Konstitucija, o Lenkijos teismai neturi pagrindo teikti pirmenybės ES teisei tais atvejais, kai ji prieštarauja šalies Konstitucijai ir įstatymams.
Toks aukščiausios Lenkijos teisinės institucijos sprendimas sukėlė ES biurokratų įsiūtį bei dar labiau pagilino jau įsisenėjusį teisinį ginčą bei politinę įtampą tarp šių dviejų subjektų.
Konfliktas nulėmė ne tik dideles finansines nuobaudas Lenkijai, bet net ir tam tikras drastiškas priemones. Apie kurias lietuvakalbėje medijoje taip pat buvo nutylėta.
Štai, šių metų spalio 28 dieną, Vilniuje susirinkusi Europos Teismų Tarybos Tinklo (ENCJ) Generalinė Asamblėja nusprendė pašalinti aukščiausią teismų savivaldos organą - Lenkijos nacionalinę teismų tarybą (KRS) iš Europos Sąjungos teismų savivaldos institucijas vienijančios organizacijos.
Kaip manot, ar Lietuvos atstovai gynė savo kaimynę ir kaip garsiai trimituojama - strateginę partnerę? Norėtumėt... Cituojame tame susirinkime išsakytą Lietuvos Teisėjų Tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės kalbą, kurioje ji akcentavo, jog teisinės valstybės užtikrinimas tampa vis didesniu iššūkiu Europoje: „Ši vertybė yra ne tik neatsiejama Europos Sąjungos ir jos valstybių narių demokratinės tapatybės dalis, bet ir būtina sąlyga ES funkcionavimui ir žmonių, bendruomenių, organizacijų pasitikėjimui valdžios institucijomis. Šiuo atžvilgiu nepriklausomi ir nešališki teismai, kaip pagrindinė žmogaus teisių ir demokratijos garantija, turi stovėti priešakyje ginant ES vertybes, teisinę tvarką ir žmogaus teises".
„Esame tie, kurie gali ir privalo rodyti pavyzdį kaip aukščiausius profesinius ir etinius standartus turinti bendruomenė, iš kurios visuomenė tikisi nepajudinamo sąžiningumo ginant visuotinai pripažintas konstitucines vertybes. Kai kėsinamasi į teismų nepriklausomumą ir bandoma daryti įtaką teisėjams, mes turime konstitucinę pareigą be baimės ginti šią vertybę. Tai nėra vertybė savaime. Pirmiausia tai kiekvieno žmogaus, piliečio teisė turėti nešališką, nuo bet kokios valdžios ar kitų interesų grupių nepriklausomą teisingumo vykdytoją".
Išvertus į žmonių kalbą, Lietuvos atstovė akcentavo, kad europinė teisė yra aukščiau nacionalinės, nes tai, kas ateina iš šios biurokratinės struktūros, yra tolygu gėriui, teisinei tvarkai bei žmogaus teisėms.
Tačiau lenkai yra lenkai ir jiems nei skiriamos baudos, nei visokie ritualizuoti pasmerkimai bei šalinimai iš struktūrų įspūdžio nedaro. Nebent atvirkštinį.
Šių metų lapkričio 24 dieną, Lenkijos Konstitucijos Teismas įvertino gegužę priimtą EŽTT sprendimą, kuriuo kvestionuojamas teisėjų paskyrimo į Konstitucinį Teismą procedūros teisėtumas.
Šių metų gegužės mėn. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Lenkijos Konstitucinis Teismas „nėra įstatymu įsteigtas teismas", nes jame yra, neva tai, neteisėtai Lenkijos Prezidento paskirtas teisėjas. Liepos mėn. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) įpareigojo Lenkiją laikinai stabdyti Lenkijos Aukščiausiojo Teismo drausmės kolegijos veiklą dėl nesuderinamumo su ES teise. Taip pat ESTT savo sprendime nurodė, kad Lenkijos teisėjų taryba yra įstaiga, kurios nepriklausomumas gali sukelti pagrįstų abejonių.
Tačiau trečiadienį Lenkijos Konstitucinis Teismas atmetė šį EŽTT sprendimą kaip pažeidžiantį Lenkijos teisinę sistemą, o tuo pačiu ir nederantį su šalies Konstitucija. Kaip teigė Lenkijos teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta, tai „graži diena Lenkijos teisinei valstybei ir suverenitetui".
Taip pat ministerija pasidžiaugė, jog buvo sustabdytas dar vienas bandymas iš išorės neteisėtai kištis į Lenkijos teisinę sistemą.
Akivaizdu, jog kol Lenkijoje valdys dabartinės politinės jėgos, tol bus vykdoma į teisinį suverenitetą orientuota politika. Tad Lietuva bei jos piliečiai per atskiras struktūras galėtų nebėgti pirma traukinio. Nes turėti dar vieną piktą kaimyną būtų ne tik neprotinga, bet ir labai rizikinga. Bet ar galime reikalauti proto iš „pokyčiai po pokyčių" koalicijos valdžioje?
Klausimas atviras. Na, o mes turime puikią progą stebėti, kaip vykdoma nacionalinius interesus atitinkanti šalies politika.
