3 nuotr.Lenkija šeštadienį mini 76-ąsias Varšuvos sukilimo, didžiausio pasipriešinimo pajėgų sukilimo nacių okupuotoje Europoje ir vieno tragiškiausių įvykių šalies istorijoje, pradžios metines.
1944 metų rugpjūčio 1 dieną, 17 val. vakaro, Lenkijos pasipriešinimo judėjimo nariai, vedami Armijos Krajovos, Varšuvoje pradėjo ginkluotą kovą prieš nacių okupantus.
Tikslas buvo išlaisvinti Varšuvą iš Vokietijos okupacijos gniaužtų, prieš į šalį atvykstant sovietų Raudonajai armijai, taip siekiant užkirsti kelią Lenkijoje sukurti sovietų kontroliuojamą vyriausybę.
Tačiau sukilimas žlugo po 63 dienas trukusios kovos, kainavusios 200 tūkst. lenkų gyvybių, kurių dauguma buvo civiliai. Likusi pusė milijono Varšuvos gyventojų buvo deportuota, o miestas buvo beveik visiškai sunaikintas.
Politinis sukilimo tikslas nebuvo pasiektas.
Ketvirtadienį prasidėję atminimo renginiai tęsis šeštadienį, nors jų mastą teko apriboti dėl koronaviruso pandemijos.
17 val. vietos laiku (18 val. Lietuvos laiku) Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose mirusiųjų pagerbimui skambės sirenos ir bažnyčių varpai.
Vokietijos ambasada Varšuvoje šeštadienį iki pusės stiebo nuleido vėliavas, taip simbolizuojant „gilų liūdesį ir gėdą už žiaurius Vokietijos okupantų veiksmus kovoje prieš Varšuvos žmones“.
