Kursas - atgal į socializmą visu greičiu...

- Ukrainoje nuo pirmadienio oficialiai prasideda „visiškos ir visa apimančios“ paliaubos, kurias inicijavo separatistų arba Rusijos pusė. Kam Maskvai dabar to prireikė? O gal tai vis dėlto šešerių metų karo pabaigos pradžia?

- Dabar apie paliaubas paskelbė ne tik separatistai, pasakius tiksliau - Rusijos pusė ir konkrečiai Kremlius, bet apie tai skelbia ir Ukrainos diplomatinis korpusas. Ką tai reiškia? Iš esmės tai yra rusiškosios diplomatijos pergalė arba, trumpai tariant, Volodymyrą Zelenskį jie galutinai užspaudė... Šiuo metu mes dar nežinome, kokia yra šitų paliaubų kaina, bet natūralu, kad tai yra strateginio lygmens susitarimas. Ir kad šiuo atveju Ukrainos pusė nepadarytų tam tikrų nuolaidų, tiesiog to negali būti... Tai, kas dabar vyksta, reikia vertinti vis didėjančio ekonominio spaudimo Rusijai fone. Štai net dabar Rusijai atsirūgo 2014-2015 metų šnipinėjimo skandalas Vokietijoje, kai netgi ištikima Rusijos draugė Vokietija pareikalavo paskelbti sankcijas... Tų sankcijų atsiranda vis daugiau ir jų jau prisikaupė tiek, kad Rusijos ekonomika braškėte braška. Todėl Kremliaus veikėjai sumąstė jas sumažinti ar bent gauti tam tikrą kozirį būsimose derybose su Vakarais: štai kokie mes geri, netgi karą Ukrainoje laikinai nutraukėme... Bet čia egzistuoja dar vienas svarbus momentas: Ukraina reikalaus, kad derybose su Rusija dalyvautų visos rusų grubiai sulaužyto Budapešto memorandumo šalys: be prancūzų ir vokiečių - amerikiečiai ir britai. O tai reiškia, kad Rusija turi kuo greičiau užbėgti tam už akių, nes, prisiminus Budapeštą (ukrainiečiai ten atsisakė branduolinių ginklų, mainais į teritorinį vientisumą), jie ne sumažins, o tik padidins sankcijas sau...

- Jeigu rusams taip reikia atsikratyti sankcijų, tai gal jie Krymą grąžins Ukrainai? Juk sankcijos rusams uždėtos būtent dėl Krymo...

- Krymo klausimas išties įdomus ir pačioje Rusijoje jis keliamas dviprasmiškai. Pirmiausia, Krymo klausimas ką tik buvo įtvirtintas Rusijos Konstitucijoje, kur parašyta, kad Krymas yra nedaloma Rusijos dalis. Labai keistas įrašas Konstitucijoje: jeigu taip yra iš tikrųjų, tai kokia prasmė apie tai rašyti? Juk jie nerašo, kad Saratovas ar Tambovas yra „nedaloma dalis“... Tačiau greta to dabar pradedama formuoti dar viena nuomonė, kuri, kad ir kaip būtų keista, jau pakliūva į oficialiąsias propagandines žiniasklaidos priemones, kur verksmingo veidelio moteriškė šaukia: „Kam mums tas Krymas, jeigu vaikai neturi ko valgyti?“ Žinoma, Vakarų imperialistai kalti ir šį kartą, nes jie smaugia jauną tarybinę respubliką ir neduoda vaikams valgyti, bet tam tikri pamąstymai apie kažkokį kompensacinį mechanizmą ar susitarimą egzistuoja ir valdžios viršūnėse. Nes padėtis Rusijoje smarkiai blogėja. Įvykiai Chabarovske yra tik audrošauklis, kuris sklando virš audringų vandenų ir visi supranta, jog šis ruduo Rusijos valdžiai bus labai sudėtingas. Taigi, šiame kontekste paliaubos Ukrainos ir Rusijos fronte yra labiau reikalingos Rusijai, kuri mėgins šiame kontekste organizuoti naujas derybas dėl sankcijų sumažinimo. Kai Vladimiras Putinas sako - „sankcijos mums tik į naudą“ - tai mes galime iš to tik smagiai pasijuokti...

- Tuo metu Amerikoje demokratai sukėlė isteriją dėl to, kad esą D.Trampas (D.Trump) užsiundė federalus malšinti riaušių jų valdose. Jeigu jie taip nepatenkinti, kodėl patys nieko nedaro, kad baigtųsi plėšimai, smurtas, paminklų vartymai?

- Reikia tiksliai suvokti, ką D.Trampas ten daro. Pirmiausia, jo rinkiminės kampanijos šūkis šiam momentui yra toks: Law and Order (įstatymas ir tvarka, nors galima interpretuoti kaip - tvarka ir teisingumas). Kitaip tariant, jis pasiskaitė, ką mes kadaise pasiūlėme Rolandui Paksui prezidentinės kampanijos metu ir tiksliai tai atkartojo... Kalbant rimčiau, tai šis šūkis reikalauja realizavimo mechanizmų. Kadangi D.Trampas negali pasitikėti eilės miestų ir valstijų administracijomis bei ten esančiais teisėtvarkos organais, jis pasiuntė ten apie 400 federalinių agentų. 400 agentų JAV apimtyse yra maždaug prilygintinas būreliui kontrolierių, galinčių pasakyti, kas ten vyksta iš tikrųjų. Ir tai nėra jokia federalinių pajėgų invazija į laisvę mylinčių valstijų vidaus gyvenimą. Bet netgi toks smulkus dalykas sukėlė baisią demokratų reakciją. Kodėl? Demokratai suvokia, jog D.Trampas yra realus bei stiprus priešininkas ir tikrai negalima neabejotinai teigti, kad prezidento rinkimus jie laimės. Todėl jie žaidžia kitą žaidimą: bandoma gąsdinti Jungtinių Valstijų politinį elitą, kad jeigu respublikonai nesės su mumis prie derybų stalo ir nesusitars, kaip dalijamės valdžios pyragą, mes sugriausime visą valstybinės sandaros namelį... Mano draugai iš JAV pasakoja, jog D.Trampui bei jo aplinkai daromas spaudimas, siekiant, jog D.Trampas atsisakytų kandidatuoti. Aiškinama, kad jo kandidatavimas kelia didžiulę grėsmę visai Jungtinių Valstijų politinei sistemai.

- Bet juk tai banalus šantažas?

- Taip, tai šantažas, kuris vadinamas politine kova. Tačiau D.Trampas ir pats pakankamai prisidėjo savo ekstraordinariu elgesiu ir niekaip nebandydamas konsoliduoti visuomenės. Mano, kaip politinio konsultanto, pagrindinis priekaištas D.Trampui yra tai, kad jis taip ir nesugebėjo suvokti, kad veiksmai ir mechanizmai, kurie puikiai tiko versle statant Trampo bokštelius, yra visiškai netinkami tada, kai jis yra atsakingas už visos nacijos ir valstybės išlikimą. Tuo labiau ne bet kokios valstybės, o valstybės, kuri pastaruosius 60 metų save vaizdavo kaip pasaulinį hegemoną. Nuo šios valstybės vedamos politinės linijos pasaulyje tiesiogiai priklausė daugybės žmonių likimai, gyvenimai, valstybių santvarkos, saugumo klausimai ir t.t. Todėl D.Trampo izoliacionistine politika iš esmės sprogdinami patys Jungtinių Valstijų pamatai, o to nenori niekas, nes pasaulio saugumo architektūra organizuota taip, jog JAV buvo reikalingos ne bet kokios, ne izoliacionistinės, o fokusuojančios savo galią į išorę. Ir D.Trampas nerealizuoja šitos, visiems itin reikalingos, Jungtinių Valstijų funkcijos, todėl D.Trampas patiria ne tik demokratų partijos spaudimą - tai iš esmės tos galios, kuri šiandien vadinama „Vakarais“, pateikiamas reikalavimas Amerikai. Jeigu tu pasivadinai pasauline galybe ir pasaulio policininku, tai būk mielas, vykdyk savo funkcijas. Juk nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos visas Vakarų pasaulis šoko pagal JAV dūdelę... Dabar atėjo laikas sumokėti už visus tuos metus. Taigi, situacija nėra paprasta. Na, o Lietuvos politika, kuri buvo organizuota išskirtinio proto ir įžvalgos politikėlių taip, tarsi pasaulyje niekas niekada nesikeistų. Mes taip pat esame pakliuvę į šitas žabangas, kadangi pasaulio saugumo pastatas yra itin trapus - pakako vienam vyrukui užimti izoliacionisto poziciją ir visi šūkiai, kad Amerika mums padės, tapo nieko verti. Tokioje situacijoje atsidūrė daugybė valstybių. Ir būtent D.Trampas šią situaciją pavertė ne vien Amerikos, bet ir tarptautine viso to, kas šiandien suvokiama kaip „Vakarai“, problema. Todėl su demokratų pozicija šiandien sutinka ne taip mažai Vakarų pasaulio jėgų, kurios yra nebūtinai tradicinio valstybės lygmens jėgos, bet labai aiškios įtakos ir galios: finansinės korporacijos, stambieji koncernai, politinės organizacijos ir klubai... Jie visi yra labiau demokratų pusėje, nes D.Trampas stipriai pažeidė pusiausvyrą. Štai kur mes esame atsidūrę.

- Tuomet pašnekėkime apie pinigus. Šią savaitę Briuselyje buvo draugiškai pasidalinta 750 milijardų niekieno neuždirbtų eurų, o taip pat patvirtintas virš trilijono eurų biudžetas. Sakoma, kad visa tai - labai gerai. Bet ar egzistuoja kokia nors logiška pabaiga nežabotam tuščių pinigų spausdinimui ir dalijimui? Nejaugi visą laiką įmanoma gyventi tik į skolą?

- Tie, kurie tuos pinigus dalins, žinoma, pavers tai vienu iš svarbiausių savo rinkimų kampanijos akcentų. Aišku, neįmanoma visą laiką gyventi į skolą. Tiesiog šiandien turime taip ištvirkintą žmonių santykį su pinigais ir darbu, kad ne vienas sako, kodėl aš turiu eiti į darbą ir žemintis, jeigu galiu gauti išmoką nieko neveikdamas? Bet kas, kas yra versle, patvirtins šiuos mano žodžius. Mes susiduriame su situacija, kai tas išmokas gaunantys tuo pačiu metu vysto nemažai savo verslų, bet stovi darbo biržoje... Ir ši situacija, tas visuomenės pirkimas, turi du svarbius aspektus. Pirmiausia, tai labai patogu bet kokiai valdžiai, nes visuomenė daroma jai pavaldi, paklusni ir tuo pat metu priklausoma, o tada sakoma: balsuokit už mane, nes aš jums duosiu tiek ir tiek kapeikų, kaip praėjusį kartą daviau, o anas jums nieko neduos... Antras, kur kas svarbesnis, aspektas: mes gaminame eilinę socialistinę arba neobolševikinę santvarką. Nes pabėgę iš socializmo per tokio pobūdžio manevrus esame grąžinami atgal. Tai, ką šiandien matome JAV - betvarkę miestų gatvėse, gaisrus ir plėšimus - yra kaip tik tokios politikos rezultatas. Porą dešimtmečių JAV visuomenė buvo tiesiog šeriama dykai, nesirūpinant, kas bus toliau. Vos tik atsirado žmogus, kuris buvo kupinas sveiko verslininko noro sutvarkyti šitą balaganą ir įvesti tvarką, iškart kilo didžiulis triukšmas - iš esmės buvo susidurta su grynai socialistinio tipo pasipriešinimu. Pažiūrėkite į Bernio Sanderso (Bernie Sanders), vieno iš buvusių kandidatų į prezidentus, rinkimų kampaniją, jo šūkius ir jį palaikančių žmonių kiekį ir suprasite, jog Jungtinės Valstijos yra visai ne tos, į kurias atvyko mūsų proseneliai po 1863 m. ar po 1918 m., ar „dipukai“ 1945-aisiais... Tai yra labai stipriai valdžios pakišomis ištvirkinta visuomenė - nusikalstamas dykas žmonių šėrimas pirmiausia kenkia tiems šeriamiems žmonėms, o taip pat ir bet kurios valstybės stabilumui. Deja, lygiai tas pats vyksta ir Lietuvoje, jau nekalbant apie taip pat ištvirkusią Europą...