respublika.lt

Kuriant konfliktą reikia žinoti, kam tai daroma

(0)
Publikuota: 2021 sausio 20 10:45:34, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 1 nuotr.
Deklaratyvūs Lietuvos veiksmai kaimynų atžvilgiu gali peraugti į tokį konfliktą, kuriam mūsų valstybė nėra pasirengusi. EPA-Eltos nuotr.

Ankstesnės Vyriausybės pastangomis smarkiai pablogėjo santykiai su kaimynine Baltarusija. Kadangi dabartinė Vyriausybė su dar didesniu užsidegimu tęsia pirmtakės pradėtą politiką, „Vakaro žinios" situaciją paprašė pakomentuoti buvusio krašto apsaugos ministro, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Audriaus BUTKEVIČIAUS.

 


- Buvusieji nusprendė Baltarusijos prezidente paskelbti Sviatlaną Cichanouskają. Dabartiniai minėtai personai paskyrė Laisvės premiją ir, jos pageidavimu, prakalbo apie Baltarusijos pavadinimo keitimą. Ko dar galime sulaukti?

- Prognozuoti sunku, tačiau su tokiais mąstytojais, manau, galime ruoštis naujoms staigmenoms, nes visa tai, kas daroma dabar, yra tolesnis konflikto su kaimynine valstybe kurstymas. Keisti valstybės pavadinimą neturint oficialaus šalies prašymo ir nežinant pačių baltarusių nuomonės šiuo klausimu yra nonsensas. Net ir tuo atveju, jei valdžia sugalvojo, kad Baltarusijos prezidentė yra S.Cichanouskaja, nors tam irgi nėra jokio pagrindo.

Pasinaudodamas proga, turėčiau dabartiniams ministrams priminti, kad Lietuvoje nuo seno yra naudojamas žodis „Gudija". Jeigu mes vokiečius vadiname vokiečiais, o lenkus lenkais, nors jie patys save įvardina kitaip, tai kas trukdo baltarusius vadinti gudais?

Norint kaimynus vadinti mums žinomu tradiciniu pavadinimu, galima vesti analogiją su Vokietija (Deutschland) ar Lenkija (Polska) ir problemų nebus, bet, siekiant sukurti konfliktą, reikia elgtis taip, kaip elgiasi dabartinė Vyriausybė.

- O kaip vertinate Lietuvos Seimo transliuotą baltarusišką programą, minint Sausio 13-osios metines?

- Jeigu mūsų valdančiųjų planuose yra atkurti Vinco Kapsuko Litbelą (1919 m. bolševikų įkurta Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika - aut. past.), tai galima suprasti kaip pirmąjį žingsnį realizuojant šį projektą. Jeigu tai bandymas toliau pyktis su kaimynais, tai reikia nepamiršti, jog politikoje konfliktai naudojami siekiant konkretaus tikslo. Tokiu atveju, tai pateisinama. Tik norėčiau paklausti mūsų valdančiųjų - kokio tikslo siekiate jūs, suvokdami, kad nei vokiečiai, nei prancūzai, nei skandinavai, nekalbant apie visas kitas ES šalis nares, tokio konflikto kūrimo nepalaikys? JAV šiandien ir ilgam tikėtinos vidinės trintys, kurios neleis skirti dėmesio Europos problemoms, o Džo Baidenui tęsiant Barako Obamos politiką, jiems mūsų ir baltarusių santykiai dar labai ilgai nebus įdomūs.

Kita vertus, šis konfliktas bus labai naudingas Rusijai. Tai, ką daro Lietuvos Vyriausybė, kitaip, kaip vandens pylimu ant tos šalies prezidento Vladimiro Putino „malūno", nepavadinsiu. Totaliai blogėjant ekonominei padėčiai Rusijoje, konfliktas padėtų suvaldyti vidaus situaciją.

Deja, mūsų valdžia to nenori suprasti ir vėl lipa ant to paties grėblio. Konflikto generavimo politiką, kol sugadinome santykius su Rusija, vykdė Vytautas Landsbergis. Vėliau iš jo estafetę perėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jų pastangos nenuėjo perniek - Lietuva tapo Rusijos priešu Nr. 2. Dabar ta pačia linkme suka naujasis URM vadovas Gabrielius Landsbergis, o mūsų prezidentas Gitanas Nausėda, matyt, sunkiai serga, nes kitaip jam priskirtos funkcijos - užsienio reikalų koordinavimo - nepriežiūros negaliu suvokti.

- Aliaksandras Lukašenka neseniai pareiškė, kad Baltarusijai „paskelbtas karas". Taip pat pasirodė informacija, kad kaimynai nori įsigyti priešlėktuvines Rusijos gamybos sistemas S 400. Tai - atsakas į Lietuvos veiksmus?

- Jis blefuoja ir jo pareiškimai skirti vidaus publikai. Reali problema yra kitur - Lietuvos valstybė savo veiksmų Baltarusijos klausimu nederina nei su NATO, nei su ES partneriais. Tai nėra bendro žaidimo dalis. Viena Lietuva Baltarusijai didelės įtakos padaryti negali, nes, kaip parodė situacija, A.Lukašenkos režimu nepatenkintų ir su juo kovoti pasirengusių žmonių skaičius yra per mažas, o ir tie patys protestuotojai, į mitingus šeštadieniais-sekmadieniais susirenkantys kaip į pikniką, yra toli nuo tokio masto protestų, kurie galėtų išversti dabartinę valdžią. Tad mūsų valdžiukės veiksmus galima vertinti tik kaip piemenišką „varnų lizdų draskymą".

- Jeigu veiksmai nederinti, ar gali Lietuva konflikto atveju tikėtis partnerių pagalbos?

- Priminsiu, kad NATO sutarties 5 straipsnis veikia, kai NATO valstybė yra užpuolama. Tik čia reikia suprasti, kad, kilus konfliktui, šis „šokis su kardais" Lietuvai bus primintas ir bus svarstoma, ar ne provokuojantis elgesys privedė prie konkrečios sudėtingos situacijos. Būčiau už konflikto naudojimą kaip priemonę padėčiai Baltarusijoje pakeisti, tačiau šiandien tam nematau jokių galimybių, o ir padėčiai pasikeitus, Baltarusija taps labiau prorusiška, negu yra šiandien.

Gal dabartinę situaciją galima pateisinti tuo, jog KAM vadovas Arvydas Anušauskas bei URM vadas G.Landsbergis dar per trumpai eina šias pareigas, kad pasimatytų apčiuopiami rezultatai, bet stebėdamas jų veiklą iš šono nesugebu nei sau, nei mielajam skaitytojui paaiškinti, kokią naudą tokia politika gali duoti Lietuvai.

***

Karinė grėsmė iš kaimynų

Baltarusijos gynybos ministerija karinių priemonių stiprinimą kaimyninėse šalyse įvertino kaip didėjančią karinę grėsmę. Tokią informaciją šalies vadovui A.Lukašenkai pateikė šalies gynybos ministras Viktoras Chreninas.

Kalbėdamas apie kaimyninių šalių karinio potencialo stiprinimą, jis įvardino ne tik Lietuvą bei Lenkiją, bet ir Ukrainą. V.Chrenino nuomone, šios šalys neatsisakė pretenzijų į Baltarusijos teritoriją.

„Viena efektyviausių priemonių, atsakant į augančią karinę grėsmę, yra strateginio poveikio priemonės", - pabrėžė ministras. Jis priminė, kad Baltarusijos krašto apsaugos ministerija kartu su Rusijos kariškiais parengė pratybų planą „Vakarai 2021".

Pratybos vyks abiejų valstybių teritorijose šių metų rugsėjo 10-16 dienomis. Jos grindžiamos „vienu iš laipsniškų karinės-politinės padėties sąlyginėse šalyse eskalavimo variantu".

„Rusijai pasiūlius, pratybos vyks dviejų valstybių teritorijoje panaudojant vieningą operatyvinę-strateginę platformą. Tai leis vienu metu spręsti Baltarusijos ir Rusijos karinių pajėgų regioninių grupuočių panaudojimo parengimo ir karinių operacijų realizavimo klausimus", - sakoma ministerijos išplatintame pranešime.

Jame taip pat akcentuojama, jog mokymai atspindi tvirtus sąjunginius ryšius ir vieningą Rusijos bei Baltarusijos požiūrį į sąjunginių šalių karinio saugumo užtikrinimą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s