respublika.lt

Kur veda rusiškosios diplomatijos pralaimėjimai?nuotraukos (71)

2020 gegužės mėn. 24 d. 06:55:26
Ričardas ČEKUTIS

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

×
nuotr. 8 nuotr.
Vienas iš Rytų Ukrainos separatistų vadeivų KGB-FSB pulkininkas Igoris Girkinas-Strelkovas, galbūt pats to nenorėdamas, demaskavo Rusijos valdžią. EPA-Eltos nuotr.

 

- Amerikiečiai oficialiai patvirtino, kad tieks Baltarusijai naftą per Klaipėdos terminalą, o pirmoji siunta atkeliaus jau vasarą. Kaip Rusija pražiopsojo tokį, atrodytų, gerą ir patikimą klientą? Ko Vladimiras Putinas nepasidalijo su Aliaksandru Lukašenka, kad jų santykiai staiga taip pašlijo?

- Pastarąjį pusmetį stebėjome labai gražų konfliktą tarp A.Lukašenkos ir V.Putino. Tuo metu A.Lukašenką pačiais įvairiausiais būdais mėginta priversti sutikti su bendra „sąjungine“ valstybe, rusai rengė įvairiausias „ukrainietiško“ tipo provokacijas, į ką Jungtinės Valstijos sureagavo labai nedviprasmišku pareiškimu, jog bandymas toliau smaugti Baltarusiją sulauks naujo sankcijų paketo... Žinoma, Jungtinėms Valstijoms yra labai naudinga išlaikyti Baltarusiją savo įtakoje, todėl nenustebčiau sužinojęs, jog šis naftos tiekimas į Baltarusiją yra ne komercinis, bet labiau politinis sprendimas. A.Lukašenka faktiškai sužaidė labai tiksliai ir dabar galima pasakyti, kad amerikietišką naftą jis gavo ne dykai, o kaip priedėlį prie savo naujosios politikos. Kodėl šį reikalą rusai pralošė? Pastaruoju metu jie apskritai jaučiasi labai sustabarėję ir akivaizdžiai netikėjo, kad toks baltarusių poslinkis yra įmanomas. Rusų santykiai su Baltarusija, Ukraina ir netgi su Armėnija pastaruoju metu vis labiau komplikuojasi, jie veliasi į pačius kvailiausius konfliktus su šiomis šalimis, konfliktus, kuriuose siekiama net ne kažkokios apčiuopiamos naudos, o tiesiog bukai mėginant realizuoti didžiavalstybines ambicijas. Todėl šiandien kalbėti apie V.Putiną kaip apie toliaregį politiką bei efektyvų pasaulinį žaidėją netenka...

- Na, o ką rusai dabar darys, kai A.Lukašenka akivaizdžiai išslydo iš jų įtakos zonos? Kokio scenarijaus imsis: mėgins susigrąžinti savo kontrolę, o gal bandys nuversti A.Lukašenką?

- Žinoma, jie bandys viską. Tačiau tai padaryti nebus taip lengva - tą reikėjo daryti prieš 1-1,5 metų... Turint galvoje, jog Jungtinės Valstijos ne šiaip numeta paslaugą A.Lukašenkai, bet suteikia tam tikras garantijas, jeigu prieš jį bus mėginama panaudoti jėgą. Manau, V.Putinas ir jo aplinka puikiai supranta tokias politines žinutes, suvokdami, kad iš JAV vežama nafta A.Lukašenkai yra daugiau politinis simbolis, nei kažkoks ekonominis efektas. Todėl spėju, jog Kremlius gerokai pamąstys, prieš ko nors imdamasis. Kita vertus, Ukrainos pavyzdys rodo, kad efektyvus ir savalaikis pasipriešinimas stabdo Rusiją. Ir A.Lukašenka turi pakankamai jėgų tą padaryti. Mano šaltiniai sako, kad šiuo metu jis labai rimtai peržiūri ir iš naujo vertina savo karinius kadrus. Turint galvoje, jog ilgą laiką ten į svarbiausias pozicijas buvo skiriami Maskvai ištikimi žmonės, tai dabar A.Lukašenka mėgina parinkti tokius kadrus, kurie būtų ištikimi jam ir galintys organizuoti pasipriešinimą, jeigu tik to prireiks. Taigi, Ukrainos pavyzdys labai daug ką sustatė į vietas.

- Pašnekėkime apie Ukrainą. Kaip tik šią savaitę pasirodė naujas ukrainiečių žurnalisto Dmitrijaus Gordono interviu su vienu iš buvusių Rusijos spec. tarnybų veikėju Igoriu Girkinu-Strelkovu, organizavusiu tiek Krymo aneksijos operaciją, tiek ir Donbaso atplėšimą nuo Ukrainos. I.Girkinas-Strelkovas ten pasakoja daug įdomių dalykų - nuo, kaip jis šaudė Ukrainos piliečius, iki Malaizijos boingo numušimo... Ar galima pasitikėti tokiu kagėbisto „atvirumu“?

- Aš išklausiau tą interviu visą. I.Girkinas-Strelkovas yra viešas asmuo, turi „YouTube“ savo kanalą, dalina gausybę interviu ir pan. Sugretinęs jo pasakojimą su savo analize ir patirtimis, galiu tik pasakyti, jog I.Girkinas-Strelkovas beveik nieko nemelavo. Ką jis pasakė naujo? Pirmiausia tai, kad jis kreipėsi į okupuoto Krymo gubernatorių Sergejų Aksionovą, prašydamas tarpininkauti, kad jam būtų tiekiama ginkluotė į Donbasą, įskaitant ir priešlėktuvinės gynybos ginklus bei įrangą. Tai tik patvirtina, jog priešlėktuvinės gynybos sistemos „Buk“, kuriomis ir buvo numuštas Malaizijos lėktuvas, atkeliavo į jo kontroliuojamas teritorijas jo paties prašymu. Anksčiau to nebuvo teigiama. Be to, jis labai tiesiai pasakė, jog jo kontroliuojama ir valdoma vadinamoji „liaudies milicija“ („narodnoje opolčenije“ - rus.), t.y. I.Girkino-Strelkovo vadovaujami separatistai arba teroristai, kaip juos vadina ukrainiečiai, tiesiogiai boingo nenumušė, aiškiai leisdamas suprasti, kad tai padarė Maskva, t.y. V.Putino aplinkos asmenys.

- Už tokius fokusus juk gresia Hagos tribunolas...

- Na taip, jis yra vienas iš kaltinamųjų šiame tribunole. Dar vienas svarbus dalykas, kurį jis pasakė: pripažino, kad pats asmeniškai organizavo karinius tribunolus, pats juose pirmininkavo ir pasirašė mažiausiai 5 įsakymus sušaudyti Ukrainoje gerai žinomus žmones. Iš tikrųjų tie žmonės buvo nušauti ir perrėžtais pilvais sumesti į griovį... Taigi, I.Girkino-Strelkovo pareiškimai visiškai šiuo požiūriu sutampa su tuo, kas žinoma ir Ukrainos pareigūnams. Šis jo prisipažinimas reiškia, jog Rusija prisiima atsakomybę už šituos veiksmus, kadangi asmeniui, kuris žudė žmones svetimoje valstybėje, ne tik leidžiama laisvai gyventi Rusijoje, bet jis ten netgi populiarinamas... Taigi, buvęs FSB pulkininkas I.Girkinas-Strelkovas asmeniškai pripažįsta, kad vykdė aukščiausios Rusijos valdžios nurodymus tiek Krymo aneksijos atveju (drauge su dabartiniu Krymo „vadovu“, kriminaliniu nusikaltėliu S.Aksionovu, pravarde Goblinas), tiek ir Donbaso užgrobimo atveju, su kitais banditais. Beje, be paskutinio atvejo, Rusija Krymą anksčiau mėgino užgrobti dar 4 kartus, nuo pat 2000 metų... Taigi, šioje istorijoje visi taškai yra sudėti.

- O tuo pat metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nepavargsta pasakoti apie tai, kaip reikia Ukrainoje taikos ir esą būtina pradėti naujas derybas. Ar yra dėl ko derėtis?


- S.Lavrovas puikiai suvokia, jog neišsprendus klausimų su Ukraina, jo visos pastangos ir galimybės nuimti sankcijas Rusijai bei bent kažkiek atkurti ekonomiką yra nulinės... Žinoma, per savo įtakos agentus rusai pastatė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komandoje jiems patogų derybininką Andrejų Jermaką. Tačiau Ukraina jau nebėra vien tik vertikaliai valdžios valdoma valstybė. Ukraina turi gana efektyviai veikiančią „žmonių valdžią“, kurios prisibijo bet kuris politinėje valdžioje esantis asmuo. Ir V.Zelenskis, ir visa jo aplinka puikiai supranta, kad nuo naujo Maidano juos skiria labai siaura riba. Netgi tie fokusai į pagrindinio reformatoriaus pozicijas mėginant pastatyti Michailą Sakašvilį, kažkiek nutraukia dėmesį ir suteikia žmonėms vilties, jog padėtis gali pagerėti ir bus imamasi reformų. Tačiau praeis pusmetis, nieko nepavyks ir valdžiai teks išgyventi naujas baimes dėl artėjančio Maidano. O grįžtant prie S.Lavrovo, tai čia viskas dar paprasčiau - pareikšdami, kad reikia derėtis dėl taikos Ukrainoje, rusai eilinį kartą viešai pripažįsta, jog jie yra viena iš konflikto pusių. Lygiai tą patį akibrokštą padarė ir V.Putinas Paryžiuje, kai su V.Zelenskiu bandė pasirašinėti „taikos planą“, tuo pripažindamas, jog jis visiškai kontroliuoja prieš Ukrainą kovojančias karines pajėgas. Taigi, ar taika yra įmanoma? Net ir V.Zelenskis, kuris yra linkęs tapti tuo „taikos balandžiu“, nedrįs padaryti tokios atviros Ukrainos interesų išdavystės. Žinoma, rusai labai norėtų, jog ukrainiečiai pasiimtų sau atgal okupuotas Donbaso teritorijas, suteikdami joms didesnę ar mažesnę autonomiją. Bet Ukrainai to visiškai nereikia ir netgi būtų labai pavojinga. Todėl aš nemanau, kad panašios S.Lavrovo iniciatyvos gali būti įgyvendintos.

- Pastaruoju metu daug kalbama apie įvairius visame pasaulyje kovojančius samdinius: amerikiečiai paneigė, kad jų samdiniai kovojo Venesueloje, rusai nuolat neigia, kad kovoja Ukrainoje ar Libijoje, o ir Sirijoje beveik jų nėra, prancūzų beveik „nėra“ Malyje ar toje pačioje Libijoje... Tad gal visiems tik vaidenasi tie samdiniai? Gal visa tai - tik liguistos sąmokslo teorijos?

- Rusijos vykdoma politika paskutinius 7-8 metus tarsi atkartoja Jungtinių Valstijų politiką ir veiksmus. Žinoma, rusai tai daro gana negrabiai. Kažkada dar Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway) yra pasakęs apie rusus: „aš nesu matęs labiau į mus panašių žmonių“. Taigi, panašumų išties daug. Aišku, Jungtinės Valstijos neturėjo kitos išeities, tik stipriai pakirsti Nikolo Maduro (Nicolas Maduro) galimybes Venesueloje, vos tik ten atsirado rusai. Kentėti savo papilvėje rusus, spekuliuojančius Venesuelos, turinčios milžiniškas naftos atsargas, galimybėmis ir kartu kuriančius bendras pajėgas su Kuba, amerikiečiai negali sau leisti. Žinoma, jie sukūrė alternatyvą N.Madurui ir anksčiau ar vėliau šis klausimas bus išspręstas: naftos kainos eina velniop, o Venesuela su savo nafta nėra pajėgi konkuruoti pasaulyje. Padėtis sparčiai blogėja ir dar po kokių metų žmonių nepasitenkinimas išsilies į gatves, nušluodamas visus madurus su jo globėjais bei mokytojais...

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (71)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate patenkinti pirmaisiais metais, nugyventais prezidentaujant G.Nausėdai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

+12 +13 C

 

+16 +17 C

 +18 +20 C

+16 +19 C

 

+19 +21 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1286 PLN - 4.4765
RUB - 80.4584 CHF - 1.0624
GBP - 0.8992 NOK - 10.6885

Nuorodos