Kosovo premjeras Hašimas Tačis (Hashim Thaci) paragino Rusijos valdžią nustoti naudoti regiono atsiskyrimo nuo Serbijos atvejį kaip Krymo aneksijos analogą, rašo "Reuters".

"Kosovo ir Krymo atvejai negali būti lyginami jokiomis aplinkybėmis. Kosovo atvejis yra unikalus, nes tarptautinė bendruomenė įsikišo tik prasidėjus albanų genocidui, - korespondentams kalbėjo H. Tačis. - Mes niekada nereikalavome atsiskirti nuo vienos valstybės ir prisijungti prie kitos".

Anot premjero, "sienų keitimo ir teritorijų aneksavimo atvejai yra ydingi ir gali sukelti pasekmių visame pasaulyje".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarų šalis dažnai kritikuoja dėl "veidmainystės", sakydamas, kad šios parėmė Kosovo apsisprendimo ir nepriklausomybės siekius nuo Serbijos, tačiau neigia tokią pačią Krymo gyventojų teisę.

ELTA primena, kad ginkluota nepriklausomybės kova Kosove prasidėjo 1998 m. tarp etninių albanų ir tuometinės Jugoslavijos kariuomenės, kurioje dominavo Serbijos pajėgos. Per metus trukusį ginkluotą konfliktą žuvo daugiau kaip 12 tūkst. žmonių, dar mažiausiai 800 tūkst. albanų bijodami serbų represijų buvo priversti palikti savo namus.

1999 m. NATO ėmėsi bombardavimų misijų Kosove ir Serbijoje, bandydama priversti nutraukti Serbijos vykdomas albanų žudynes. Rusija tuomet aršiai kritikavo Aljansą, nes karinei operacijai nebuvo gautas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pritarimas.

Nuo 1998 iki 2007 m. Maskva dėjo nemažai diplomatinių pastangų Kosovo konfliktui spręsti, tačiau JT pasiuntiniui Marčiui Atisariui (Martti Ahtisaari) pasiūlius pripažinti regiono nepriklausomybę nuo Serbijos, Rusija stengiasi užblokuoti Kosovo bandymus tapti tarptautinių organizacijų nare.

Dabartinį Kosovo premjerą H. Tačį daugiausiai palaiko JAV ir ES šalių vyriausybės.

JT nepripažino Krymo atsiskyrimo

Jungtinių Tautų  Generalinė Asamblėja priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje atsisakoma pripažinti kovo 16 dieną Kryme surengto referendumo teisėtumą, rašo "Reuters".

193 vietų Asamblėjoje už rezoliuciją balsavo 100 narių, prieš - 11, dar 58 valstybės susilaikė. Kai kurių šalių atstovai balsavime iš vis nepasirodė.

Vakarų valstybių diplomatai po balsavimo spaudos atstovams sakė, kad rezoliuciją palaikė kur kas daugiau šalių nei tikėtasi, nepaisant agresyvių Maskvos diplomatinių pastangų prieš šį dokumentą.

Rusijos nuolatinis atstovas JT Vitalijus Čiurkinas prieš balsavimą teigė, kad rezoliucija iš "prigimties yra konfrontacinė", nes joje raginama "abejoti referendumo rezultatais, neatsižvelgiant į jos istorinį vaidmenį".

"Rusija negali neigti Krymo pusiasalio gyventojų apsisprendimo teisės", - kalbėjo diplomatas, pridūręs, kad pusiasalio ir Rusijos susijungimas yra "istorinės teisybės šventė".

Rusijos užsienio reikalų viceministras Genadijus Gatilovas anksčiau skundėsi, kad Vakarų šalių parengta rezoliucija yra politiškai motyvuota.

"Rusija pasiūlymo atžvilgiu yra nusiteikusi neigiamai. Manome, kad dokumentas yra politiškai motyvuotas ir neatspindintis realybės".

ELTA primena, kad kovo 16 dieną, Rusijos pajėgų ir "savisaugos dalinių" okupacijos sąlygomis, Krymo pusiasalyje vyko referendumas, kurio metu beveik 97 proc. atėjusių balsuoti pasisakė už pusiasalio prisijungimą prie Rusijos. Vakarų šalių ir Ukrainos vyriausybės atsisakė pripažinti šio plebiscito teisėtumą, nes Ukrainos konstitucija nenumato regioninių referendumų.