Konservatyvios jėgos skelbia laimėjusios Irano parlamento rinkimus.
Rinkimus laimėjo „antiamerikietiški kandidatai“, sekmadienį rašė ultrakonservatyvus laikraštis „Kayhan“. Prie rinkimų rezultatų galėjo prisidėti ir istoriškai žemas rinkėjų aktyvumas: Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, savo balsą rinkimuose atidavė tik 42,6 proc. iraniečių.
Suskaičiavus 95 proc. balsų, Vidaus reikalų ministerija Teherane sekmadienį paskelbė nugalėtojų pavardes, tačiau politinės naujųjų parlamentarų priklausomybės nenurodė. Konservatoriams artima žiniasklaida tuo tarpu paskelbė apie konservatyvios stovyklos laimėjimą.
Rinkimai yra „naujas smūgis į veidą“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašė „Kayhan“. Gyventojai esą parodė savo nepasitenkinimą nuosaikiu laikomo prezidento Hassano Rouhani reformoms. Anot duomenų, H. Rouhani prarado savo parlamentinę daugumą.
Remiantis neoficialiais duomenimis, kuriuos šeštadienį paskelbė naujienų agentūra „Fars“, 191 mandatas iš 290 atiteko konservatorių kandidatams, 16 – reformatoriams ir 34 – nepriklausomiems kandidatams. Pasak valstybinio laikraščio „Iran“, 17 naujai išrinktų parlamentarų yra moterys. Tai būtų toks pat skaičius, kaip ir per praėjusius ketverius metus.
Daug nuosaikios H. Rouhani stovyklos šalininkų skelbė, kad dėl nusivylimo politiniu vadovavimu nedalyvaus rinkimuose. Nors žinybos rinkimus pratęsė šešiomis valandomis, rinkėjų aktyvumas buvo istoriškai žemas: pirmą kartą nuo Islamo revoliucijos 1979-aisiais jis buvo žemesnis nei 50 proc. Teherane, agentūros „Fars“ teigimu, savo balsą atidavė tik 30 proc. rinkėjų,
Irano vidaus reikalų ministras Abdolresa Rahmanis Faslis sekmadienį kalbėjo apie „visiškai priimtiną“ rinkėjų aktyvumą ir atkreipė dėmesį į prastą orą, nuotaikas šalyje po Ukrainos keleivinio lėktuvo numušimo sausio pradžioje ir koronaviruso epidemiją.
Tai buvo vienuolikti parlamento rinkimai Irane nuo Islamo Respublikos sukūrimo 1979-aisiais ir pirmieji po to, kai JAV 2018 metų gegužę pasitraukė iš branduolinio susitarimo, kurį rėmė prezidentas H. Rouhani. H. Rouhani 2017 metais tapo prezidentu žadėdamas siekti daugiau laisvių ir dialogo su Vakarais.