Antradienį Kinija paskelbė įvesianti sankcijas JAV įmonėms, kurios dalyvavo praėjusios savaitės sandoryje su Taivanu.

Valstybės departamento teigimu, siūlomos „Harpoon" sistemos „padėtų pagerinti gavėjo saugumą ir užtikrintų politinį stabilumą, karinį balansą ir pažangą regione".

Pagal sandorį, JAV parduos Taivanui 100 „Harpoon" pakrantės gynybos sistemų (HCDS), kurias sudaro 400 RGM-84L-4 „Harpoon Block II" nuo žemės paleidžiamų raketų, kurių veikimo nuotolis siekia apie 125 km.

„Boeing" gaminamos raketos gali būti paleistos nuo specialių platformų arba sunkvežimių.

Taivano prezidentė Cai Ing ven (Tsai Ing-wen) išplatino pranešimą, kuriame ji dėkoja Jungtinėms Valstijoms už raketas, padėsiančias „pagerinti asimetrinės karybos pajėgumus".

Praėjusią savaitę JAV patvirtino 1 mlrd. dolerių vertės raketų „oras-žemė" pardavimą Taivanui.

Taivanas nuolat gyvena potencialios Kinijos invazijos sąlygomis. Pekinas ne kartą užsiminė, kad gali jėga atsiimti nuo jo atsiskyrusį demokratišką Taivaną, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas:

Atsakymas tiesiog guli ant delno ir apie tai patys amerikiečiai kalba visiškai atvirai. Štai prieš porą savaičių pasirodė demokratų programinis straipsnis, kuriame pasakyta be jokių nutylėjimų ar dviprasmybių, kad Amerikos žengimui į priekį šiuo metu trukdo Kinija ir Rusija, o jeigu mums nepavyks sustabdyti šių dviejų šalių, tuomet Amerika negalės judėti pirmyn... Kas gali būti aiškiau? Mane tiesiog stebina daugelio Lietuvos žmonių reakcija ir nuostaba, ignoruojant be užuolankų sakomus dalykus, esančius atviruose šaltiniuose.

Jungtinių Valstijų visi strateginiai dokumentai, kokie tik buvo parengti per pastaruosius tris dešimtmečius nuo Tarybų Sąjungos griūties, sako vieną ir tą patį: sugriuvus Tarybų Sąjungai, liko vienintelė supervalstybė - JAV ir mes turime padaryti viską, kad neatsirastų antra supervalstybė. Taigi, čia ne aš sakau - tai pačių amerikiečių strategų parašyta daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus... Tada dar Kinija nebuvo labai pavojinga, o visi laukė galutinio Rusijos subyrėjimo.

Taigi, kinų stabdymas vyksta visu tempu ir čia įjungiamas ne tik Taivanas. Yra daug priemonių ir pretekstų. Čia reikia akcentuoti, kad mes, būdami JAV vadovais, darytume lygiai tą patį: mėgintume apsupti savo konkurentą kuo didesniu įvairiausių konfliktų žiedu. Tai liečia tiek geopolitiką, tiek ir ekonomiką. Be Taivano, šiuo metu tam naudojama ir tautinių mažumų korta, pavyzdžiui, uigurų reikalas, taip pat nuolat keliamas Tibeto klausimas. Karas vedamas visomis įmanomomis priemonėmis, tik kol kas dar nenaudojama letalinė ginkluotė.

Beje, kaip tik neseniai kinai šventė savo ginkluotųjų pajėgų įkūrimo 70-metį. Kinijos prezidentas toje šventėje taip pat pasakė atviru tekstu: kariai ir karininkai, būkite pasiruošę, karas netolimoje ateityje yra neišvengiamas, nes mes nenusileisime Amerikos spaudimui ir ginsimės.

Tačiau manau, kad kinai temps laiką iki paskutinio ir stengsis kol kas nesivelti į konfliktą. Jie darys viską, kad tą konfliktą atitolintų. Jie taip elgėsi ir prekybiniame kare, kurį jiems paskelbė Donaldas Trampas. Tada kinai nusileido, sutikdami netgi nupirkti Amerikos prekių už 200 mlrd. dolerių, kad būtų sumažintas JAV prekybos deficitas... Ir taip kinai elgiasi tikrai ne dėl to, kad būtų labai taikūs. Tiesiog laikas dabar dirba jų naudai, nes Kinija stiprėja ekonomiškai (o paskui ekonomiką visada eina ir kariniai dalykai), o Amerika - silpnėja. Dėl to, kuo vėliau prasidės galutinis konfliktas, tuo Kinija turės didesnius šansus. Dėl to jie temps iki paskutinio. O Jungtinės Valstijos - priešingai, jos turi kažką daryti dabar, kol yra savo pajėgumo viršūnėje.