Konfliktas: kam ir kodėl trukdo Iranas?

ES atstovas Peter Stano pareiškė, kad Briuselis pirmiausia palauks Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus pranešimo ir tada spręs, kokių veiksmų imtis. Tačiau praėjus dviem dienoms po jo minėto pranešimo, apie jokį sprendimą kol kas negirdėti...

Kiek anksčiau Irano vyriausybės atstovas Ali Rabei pranešė, kad Fordo požeminiame branduoliniame komplekse į pietus nuo sostinės Teherano uranas pradėtas sodrinti iki 20 proc., viršijant 3,67 proc. ribą, nustatytą 2015 m. branduoliniu susitarimu.

Tuo metu amerikiečiai paskelbė, jog JAV lėktuvnešis „USS Nimitz" liks Persijos įlankoje dėl „nesenų Irano grasinimų".

„USS Nimitz" patruliavo Persijos įlankoje nuo lapkričio pabaigos, tačiau JAV žiniasklaida paskelbė, kad laikinai einantis pareigas JAV gynybos sekretorius Kristoferis K.Mileris (Christopher C.Miller) nurodė laivui grįžti namo.

„The New York Times" skelbė, kad tokiu sprendimu siekiama nusiųsti deeskalacijos signalą Teheranui, tačiau netrukus pats K.Mileris paneigė tokią informaciją.

„Dėl Irano lyderių išsakytų grasinimų prezidentui D.Trampui ir kitiems JAV valdžios pareigūnams, nurodžiau „USS Nimitz" stabdyti įprastą perdislokavimą. „USS Nimitz" liks JAV Centrinio štabo operacijų teritorijoje", - teigė pareigūnas.

Jo pranešimas pasirodė praėjus metams po JAV drono smūgio Bagdade, per kurį nukautas vienas aukščiausių Irano generolų - Kasemas Soleimanis (Qasem Soleimani). Sekmadienį tūkstančiai susirinkusių irakiečių gedėtojų skandavo „kerštas" ir „Amerikai - ne".

Vokiečiai ragina sustoti:

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) Jordanijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje paragino nedelsiant stabdyti visų branduolinių ginklų kūrimą pasaulyje.

„Gyvename laikotarpiu, kuris vėl įsisuko į ginklavimosi spiralę. Jei ir toliau tik sėdėsime ir žiūrėsime, tai turės pražūtingų pasekmių", - sakė H.Masas.

Tiesa, ministras patvirtino Vokietijos įsipareigojimą NATO aljansui laikytis branduolinio atgrasymo principo. Tai reiškia, kad Berlynas neplanuoja atsisakyti šalyje dislokuotų JAV branduolinių ginklų.

Ekspertai mano, kad pati Vokietija laiko apie 20 branduolinių galvučių Biuchelio oro pajėgų bazėje šalies rytuose, kur yra dislokuoti Bundesvero „Tornado" naikintuvai, galintys numesti atomines bombas, jei to prireiktų.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PALAUSKAS:

Yra kelios priežastys, kodėl Iranas trukdo... Pirma ir pati matomiausia - senas konfliktas tarp Irano ir Izraelio, nes Iranas nepripažįsta žydų valstybės egzistavimo teisėtumo, jie mano, kad tai yra užgrobta palestiniečių teritorija, ir visą laiką grasina atstatyti buvusį status quo, koks buvo iki Izraelio valstybės. Kaip žinoma, Izraelio susikūrimo rezultatas - labai daug palestiniečių dar ir dabar gyvena įvairiose aplinkinėse valstybėse pabėgėlių stovyklose.

Yra ir mažiau ryški bei mažiau kam suprantama konflikto dedamoji. Iranas, būdamas didele ir gana stipria valstybe tiek ekonomiškai, tiek kariniu požiūriu, neleidžia šitame regione visiškai dominuoti Amerikos interesams. O tie interesai yra stūmimasis Kinijos sienų link, nes, JAV manymu, Kinija turi būti apsupta priešiškų valstybių, kad atėjus laikui būtų galima vienu smūgiu likviduoti Kinijos grėsmę Jungtinių Valstijų egzistavimui. Ir tai sakau ne aš, o visi be išimties JAV analitikai, generolai bei valstybės vadovai, kurie atvirai pripažįsta, kad Kinija yra egzistencinė Amerikos grėsmė... Todėl Iranas yra rimta kliūtis artėjimui prie Kinijos.

Žinoma, čia svarbus ir atominės bombos klausimas. Jeigu Iranas ją turėtų, jis iškart atsidurtų tarp tų valstybių, kurių užpuolimas visada yra rizikingas. Prisiminkime neseną konfliktą su, atrodytų, menka valstybėle - Šiaurės Korėja, apie kurią niekas tiksliai nieko nežino, turi ji tą bombą ar ne... Amerikiečiai paplaukiojo savo laivais aplink Šiaurės Korėją, bet taip nieko ir neįvyko. Taigi, suprantama, jeigu Iranas turėtų branduolinį ginklą, tuomet galimybės pašalinti jį kaip įtakingą žaidėją iš to regiono tampa labai problematiškos... Taigi, jeigu mes būtume JAV veikėjai, tai pasistengtume, kad šito nebūtų.

Tačiau iškelkime dar fundamentalesnį klausimą: kas iš esmės gali turėti branduolinį ginklą, o kas - negali? Kas ir kodėl visa tai sprendžia? Izraelis oficialiai nepripažįsta, kad turi atominę bombą, bet neoficialiai teigiama, kad jis ją turi... Atmeskime visas simpatijas-antipatijas, tik paklauskime: o kodėl Iranas negali turėti to ginklo?

Suprantama, visi eiliniai žmonės norėtų, kad būtų kuo mažiau branduolinių ginklų, nes tarsi dėl to gyventi taptų saugiau. Bet yra ir kita šio reikalo pusė. Branduolinis ginklas yra ne tiek puolamoji jėga, kiek sulaikymo mechanizmas. Yra beveik visuotinai pripažįstama, kad jeigu nebūtų atominio ginklo, tai šiandien karai vyktų daugelyje valstybių ir žūtų gausybė žmonių. O branduolinio ginklo turėjimas iš esmės yra apsauga nuo užpuolimo, juolab kad Iranas gyvena apsuptyje valstybių, kurios tokį ginklą turi.