1 nuotr.Buvęs Amerikos specialiųjų tarnybų darbuotojas Edvardas Snoudenas (Edward Snowden) išsakė prielaidą, kad dabartinis JAV vadovas Džo Baidenas (Joe Biden) pasiėmė daugiau slaptų dokumentų negu daugelis nuteistų demaskuotojų. Incidento įvertinimą jis paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter". E.Snoudenas taip pat nurodė kas, jo nuomone, susiklosčiusioje situacijoje yra skandalingiausia.
„Panašu, kad prezidentas prigriebė daugiau slaptų dokumentų negu daugelis demaskuotojų. Palyginimui Rialiti Viner (Reality Winner) (nuteista JAV dėl informacijos iš Nacionalinės saugumo agentūros nutekėjimo) penkiems metams buvo pasodinta vos už vieną dokumentą. Tuo pat metu Baidenas, Trampas (Donald Trump), Klintonas (Bill Clinton), buvęs Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Deividas Petreus (David Petraeus) <...> turi dešimtis, šimtus dokumentų ir niekas nekalba apie jokį kalėjimą", - rašė E.Snoudenas.
Jis pabrėžė, kad skandaliaugiausia šiuo atveju yra tai, jog JAV Teisingumo departamentas slaptus dokumentus rado likus savaitei iki kadencijos vidurio rinkimų ir niekam apie tai nepranešė.
Sausio 10 d. tapo žinoma, kad Dž.Baideno analitinio centro patalpose buvo rasti slapti dokumentai iš to laikotarpio, kai dabartinis šalies vadovas ėjo prezidento Barako Obamos (Barack Obama) viceprezidento pareigas. Dokumentus prieš pat artėjančius kadencijos vidurio rinkimus rado politiko patikėtiniai.
CNN turimomis žiniomis, tarp rastų dokumentų buvo žvalgybos informacija ir pasitarimų medžiaga Ukrainos, Irano ir Didžiosios Britanijos klausimais. 2013 ir 2016 metais datuojami dokumentai buvo rasti keliose dėžėse, kuriose kartu buvo ir neslapti dokumentai, patenkantys į Prezidento dokumentų įstatymo galiojimo rėmus. Netrukus pasirodė informacija apie tai, kad Dž.Baideno padėjėjai netikėtai rado antrą slaptų dokumentų partiją. Tiesa, šį kartą net nebuvo nurodyta, kur jie buvo rasti.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karina Žan-Pjer (Karine Jean-Pierre) bandė išvengti klausimų apie tai, kaip Dž.Bidenas tvarkėsi su įslaptinta informacija. Ji pažymėjo, kad Baltieji rūmai yra įsipareigoję dėl šio klausimo elgtis teisingai ir kad JAV prezidento asmeniniai advokatai iš karto informavo Nacionalinį archyvą. Visgi K.Žan-Pjer neatskleidė, kada apie šią situaciją buvo informuotas pats Dž.Bidenas, ar gali būti daugiau slaptų dokumentų kitose neleistinose vietose ir kodėl Baltieji rūmai daugiau nei du mėnesius delsė atkleisti, kad buvo rasta pirmoji dokumentų partija.
Demokratų partijos prezidentą suskubo užsistoti ir liberali JAV medija, kuri patikino, kad Dž.Baidenas aktyviai bendradarbiauja su tyrėjais, o nedidelį kiekį slaptų dokumentų galėjo pasiimti per klaidą. Tiesa dabar, kai randamų dokumentų kiekis smarkiai išaugo, tokie teiginiai skamba neįtikinamai.
Į kilusį skandalą netruko sureaguoti ir respublikonai. Jie reikalauja incidento tyrimui paskirti specialųjį prokurorą ir baksnoja pirštu į dvejopus, šalies Teisingumo departamento taikomus, standartus. Respublikonai priminė, kad apie dokumentus dar lapkritį sužinojusi institucija niekam apie tai nepranešė, o kai kilo skandalas dėl D.Trampui priklausančiame kurorte Mar-a-Lage saugotų dokumentų, specialusis prokuroras buvo paskirtas nedelsiant.
Galiausiai pasigirdo balsų, teigiančių, kad dalį slaptų dokumentų Dž.Baidenas galėjo perduoti Kinijai. Baidenų šeimyna palaikė su Pekinu draugiškus santykius, o kinų verslininkai dosniai rėmė Dž.Baideno centrą. Be to, Kinijos ambasada yra įsikūrusi visai netoli centro, kuriame ir buvo rasta pirmojo slaptų dokumentų partija.
Pats Dž.Baidenas ir toliau apsimeta, kad nesupranta, dėl ko kilo visas šis triukšmas. Visgi, kuo daugiau dokumentų bus rasta, tuo sunkiau bus dabartiniam JAV prezidentui įrodyti, kad jis yra nekaltas. O jeigu Teisingumo departamentas pasiduos Dž.Baideno spaudimui ir šią istoriją pamėgins numarinti, labai tikėtina, kad respublikonai inicijuos nepasitikėjimo prezidentu procedūrą, prognozuoja „Fox News".
