1 nuotr.Rinkimų procedūros, kaip demokratinių mechanizmų forma, išlieka aktualios tiek Kazachstanui, tiek Lietuvai. Kovo 5 d. Lietuvoje vykę savivaldos rinkimai parodė didelį tiek pačių rinkėjų, tiek išorės stebėtojų ir ekspertų susidomėjimą.
Kazachstane taip pat laukiamas didelis politinis įvykis, susijęs su aukščiausios valdžios rinkimais: kovo 19 d. vyks šalies Parlamento žemųjų rūmų - Mažiliso - deputatų rinkimai. Tuo pačiu metu rinkėjai balsuos už vietos įstatymų leidžiamųjų organų deputatus - sričių, miestų ir rajonų maslichatus.
Kuo įdomūs dabartiniai rinkimai? Pagrindinis jų ypatumas yra tame, kad šalyje ne tik bus atnaujintas deputatų korpusas, bet ir tobulinama visa rinkimų proceso sistema, pradedant naujomis, supaprastintomis politinių partijų registravimo taisyklėmis ir baigiant įstatymų leidžiamųjų organų formavimo logika, paremta plačiu įvairių gyventojų ir visuomenės sluoksnių, bei viso viešosios nuomonės spektro aprėpimu.
Pradžią šiam demokratiniam procesui davė atnaujinta Konstitucija, patvirtinta 2022 m. referendume. Kaip didžiausius pakeitimus galima būtų išvardinti geriausiai išoriniam stebėtojui matomus atnaujinimus: tai ir Konstitucinės tarybos transformavimas į Konstitucinį teismą (į kurį gali kreiptis bet kuris šalies gyventojas, žmogaus teisių įgaliotinis arba generalinis prokuroras), ir Vyriausybės bei Parlamento atsakomybės perskirstymas, ir neaktualių pirmojo prezidento įgaliojimų normų panaikinimas, ir regioninės reikšmės rajonų ir miestų akimų (merų) rinkimai, ir t.t.
Artėjantys rinkimai bus unikalūs daugeliu atžvilgių. Balsavime dalyvaus septynios politinės partijos, įskaitant dvi naujai įkurtas - žaliųjų partija „Baytak" ir „Respublica".
Be to, vėl įgyvendintas mišrus proporcinis mažoritarinis modelis, kuriame 70 proc. deputatų bus renkami pagal partijų sąrašus, o 30 proc. - mažoritariniu principu vienmandatėse apygardose. Tai reiškia, kad 29 iš 98 Parlamento Mažiliso narių bus išrinkti vienmandatėse apygardose. Rinkimai į respublikinės reikšmės rajonų ir miestų maslichatus taip pat vyks pagal mišrią rinkimų sistemą santykiu 50/50, o į žemesnio lygio maslichatus deputatai bus renkami visišku mažoritariniu principu.
Atkurta kadaise panaikinta teisė balsuoti „prieš visus", leidžianti rinkėjams išreikšti nepritarimą visiems iškeltiems kandidatams. Dalijant mandatus pagal partijų sąrašus, įstatymiškai nustatyta 30 proc. kvota moterims, jaunimui ir asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.
Kazachstanas ne karta pareiškė apie savo įsipareigojimus rengti laisvus, skaidrius ir sąžiningus rinkimus, todėl stebėtojų vaidmuo tradiciškai yra labai svarbus. Kaip ir ankstesnių rinkimų atveju į šali stebėti rinkimų proceso buvo pakviesta 10 tarptautinių organizacijų ir daugybė užsienio valstybių atstovų, tarp jų ir Lietuvos. Balsavimą taip pat stebės Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO/DIŽTB) ir Nepriklausomų valstybių sandraugos stebėtojų misija.
Rinkimai bus dar vienas svarbus Kazachstano demokratijos vystymosi etapas. Žinoma, jie neišspręs visų šalies problemų akimirksniu. Tačiau, kaip žinia, demokratija nėra galutinis rezultatas, o nuolatinis procesas. Tikslas turėtų būti „Naujasis Kazachstanas" - šalis su klestinčia visuomene, ryškia, dinamiška ir konkurencinga politine sistema. Po rinkimų Kazachstanas išliks toks pat atsakingas partneris tarptautinėje bendruomenėje ir Lietuvoje.
