(121)Po prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo kaimyninėje Baltarusijoje prasidėjo neramumai. Lietuvos valdžia, net ir neprašoma, pažadėjo padėti tiems, kurie nukentės kovodami prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. Šiandien, Vyriausybės kadencijai einant į pabaigą, „Vakaro žinios" pasidomėjo, kaip sekasi minėtus pažadus realizuoti.
8 nuotr.
Reabilitacijai atvyksta šešiese
Užsienio reikalų ministerijos Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius priminė, kad ministerija iš vystomojo bendradarbiavimo lėšų skyrė ir Europos demokratijos fondui pervedė 100 tūkst. eurų nuo represijų nukentėjusių baltarusių gydymui ir reabilitacijai Lietuvoje.
„Minėtas fondas, kartu su žmogaus teisių centru „Viasna", bendradarbiaudami su Lietuvos URM ir SAM, rūpinasi nukentėjusiųjų atranka, atvykimu į Lietuvą bei gydymo ir reabilitacijos organizavimu. Artimiausiu metu laukiama pirmosios 6 asmenų grupės, kurių reabilitacija būtų apmokėta iš šių lėšų", - rašoma gautame atsakyme.
URM atstovai patikino, kad atvykstantiems reabilitacijai Baltarusijos piliečiams, kaip ir kitiems, yra taikomos SAM įsakymo „Dėl COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo" nuostatos. Tai yra, atvykę į Lietuvą, jie turės arba išsitirti, arba 10 dienų praleisti saviizoliacijoje.
Prisiminus gydytojo Gedimino Akelaičio pastebėjimus, kad per tokį laiką sumušimai bei mėlynės ir negydomos praeina, tampa nelabai aišku, kokią pagalbą planuojama teikti atvykstantiems baltarusiams, bet jei pinigai skirti, tai akivaizdu, kad pagalba teikiama bus.
Paramai - 2 mln. eurų
Vyriausybės kanceliarija taip pat pasidžiaugė, kad Lietuva skiria pagalbą „Baltarusijos demokratinių procesų plėtrai ir nuo A.Lukašenkos režimo nukentėjusiems baltarusiams".
„2020 m. rugsėjį Vyriausybė patvirtino paramos Baltarusijos žmonėms planą. Jis apima daug ir įvairių pagalbos sričių: pagalba gydant represijų aukas, stipendijos iš Baltarusijos universitetų pašalintiems studentams, parama Vilniuje veikiančiam baltarusiškam Europos humanitariniam universitetui ir kt. Bendra paramos paketo suma - apie 2 mln. eurų. Taip pat Vyriausybės sprendimu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė lėšas 110-čiai stipendijų Baltarusijos studentams", - įspūdingus skaičius vardino Vyriausybės atstovai.
Patvirtinę, kad baltarusių rėmimui naudojamos Lietuvos biudžeto lėšos, jie patikslino, kad šios išlaidos ir toliau didės.
„Konkreti suma nėra įvardinta. Vyriausybė yra pavedusi ministerijoms reguliariai atnaujinti paramos priemonių sąrašą, taip pat teikti papildomus siūlymus, todėl suma ir toliau augs", - pažadėjo Vyriausybės kanceliarija.
Baltarusiams įsidarbinti - išskirtinės sąlygos
Atsižvelgdama į sudėtingą situaciją Baltarusijoje, Lietuvos Vyriausybė palengvino Baltarusijos piliečių atvykimą į Lietuvą humanitariniais pagrindais. Nuo rugpjūčio pradžios iki spalio pabaigos Baltarusijos piliečiams buvo išduotos 2959 nacionalinės vizos, iš jų - 624 humanitarinės nacionalinės vizos
Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos atstovė, nurodė, kad šiais metais su tarnybos išduotais dokumentais buvo įdarbinti 1002 Baltarusijos piliečiai.
„Stebimas darbdavių suinteresuotumas Baltarusijos piliečių įdarbinimu Lietuvoje, todėl Užimtumo tarnyba rengia darbdavių, norinčių įdarbinti šios šalies gyventojus, sąrašą. Šis sąrašas bus nuolat pildomas, atnaujinamas ir skelbiamas viešai, - sakė ji „Vakaro žinioms". - Nuo šių metų rugsėjo Baltarusijos piliečiams palengvintos atvykimo ir įsidarbinimo sąlygos Lietuvoje, o užsieniečių darbo užmokesčio dydis bus ne mažesnis negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio (šiuo metu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje siekia 1,3 - 1,5 tūkst. eurų - red. past.)"
Pasak M.Jankauskienės, Baltarusijos piliečiai sudaro 20 proc. nuo visų įdarbintų mūsų šalyje užsieniečių skaičiaus, tačiau nė vienas humanitariniais pagrindais vizą gavęs ir į šalį atvykęs asmuo į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti taip ir nesikreipė.
Santykiai sugadinti galutinai?
Kiek ši pagalba duos realios naudos - atskiras klausimas, tačiau faktas, kad tokie Lietuvos veiksmai dar labiau pablogino ir taip ganėtinai įtemptus Vilniaus bei Minsko santykius. Ne taip seniai baltarusiai įvedė papildomą lietuviškų vilkikų patikrą, taip faktiškai išstumdami Lietuvos vežėjus iš Rytų rinkų. Spalio 29 d. kaimyninė šalis nusprendė nebeįsileisti ir iš Ukrainos, Lietuvos, Latvijos bei Lenkijos vykstančių užsieniečių. Oficiali priežastis - siekis užkardyti koronaviruso plitimą.
Redakcijos turimais duomenimis, ketvirtadienį, tik įvedus šią tvarką, pasienyje buvo chaosas. Šiuo metu padėtis stabilizavosi, tačiau aiškios sistemos vis dar nėra. Baltarusiai praleidžia tik į darbą vykstančius vilkikų vairuotojus, Baltarusijos piliečius bei asmenis turinčius darbo sutartis ar leidimą gyventi šalyje. Užsieniečiai, netgi jei jie vyksta autobusais, yra išsodinami ir grąžinami į Lietuvos teritoriją.
Užtat pasienyje nebeliko eilių, nes Baltarusiams uždarius sienas, Lietuvos ir kitų šalių gyventojai šia kryptimi tiesiog nebevažiuoja.
Baltarusijos Respublikos ambasada taip pat patvirtino, kad laikini ribojimai netaikomi tik šios šalies gyventojams. Informacijos - kada sienos vėl atsivers užsieniečiams - penktadienį ambasada dar neturėjo.
Stebint situaciją, vis labiau tikėtinu tampa ir į Klaipėdos uostą keliavusių baltarusiškų krovinių praradimas. Apie tai perspėja ir baltarusių oficiozas, pasak kurio, „nors Lietuva galėjo, pasinaudodama Baltarusijos krize, išspręsti savo užsienio ir dalį vidaus problemų, regioninio lyderio pozicijoje užsižaidęs Vilnius ne tik prarado krizės pradžioje laimėtus taškus, bet ir dėl smunkančios šalies ekonomikos bei stringančio tranzito rizikuoja prisidaryti milžiniškų skolų".
