respublika.lt

Kas kursto Kalnų Karabacho konfliktą?nuotraukos (32)

2020 spalio mėn. 06 d. 07:10:57
Ričardas ČEKUTIS

Kalnų Karabache tęsiantis intensyviems mūšiams, Rusija pareiškė esanti susirūpinusi dėl augančio civilių aukų skaičiaus. Būtinos kiek įmanoma skubios paliaubos, reikalavo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis sekmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su kolega iš Armėnijos Sohrabu Mnazakanianu.

×
nuotr. 9 nuotr.
Azerbaidžaniečių kariuomenė išvystė puolimą Kalnų Karabache ir jau užėmė kelias stambias gyvenvietes, bet armėnų pajėgos vis dar laikosi. EPA-Eltos nuotr.

 

Oficialiai teigiama, jog Rusija konflikte remia Armėniją, o Turkija - Azerbaidžaną, nors iš tikrųjų konflikto schema yra kur kas sudėtingesnė.

Savaitgalį buvo įnirtingai apšaudoma Kalnų Karabacho sostinė Stepanakertas. Azerbaidžanas savo ruožtu paskelbė, kad buvo atakuotas antrasis pagal dydį jo miestas Gendžė. Abi pusės kaltino viena kitą dėl kraujo liejimo.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas savaitgalį užsiminė apie didesnį Rusijos vaidmenį. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadinamojoje Minsko grupėje turėtų būti diskutuojama apie galimas rusų taikdariškas pajėgas, siūlė jis. Šiame formate Rusija, Prancūzija ir JAV tarpininkauja konflikte.

Interviu vokiečių laikraščiui „Bild" Armėnijos premjeras kartu atkreipė dėmesį į rusų karines bazes jo šalyje bei bendrą oro gynybos sistemą. „Sutartis dėl šios sistemos labai aiškiai sako, kokiais atvejais šios pajėgos gali būti panaudotos ir Armėnijos saugumui, - kalbėjo jis, tačiau detalių neįvardijo. - Esu tikras, kad Rusija vykdys savo sutarties įsipareigojimus, jei šių atvejų nebus išvengta".

Armėnija ir Azerbaidžanas dešimtmečius kovoja dėl kalnuoto regiono, kuriame gyvena 145 tūkst. žmonių. Kare po Sovietų Sąjungos žlugimo prieš 30 metų Azerbaidžanas prarado teritorijos kontrolę. Joje gyventojų daugumą sudaro armėnai.

Armėnijos duomenimis, prieš savaitę atsinaujinus mūšiams jau žuvo daugiau kaip 200 žmonių, daugiausiai - karių. Duomenų apie aukas ir sužeistuosius Azerbaidžano pajėgų gretose nėra.

Tuo metu Azerbaidžanas užvakar paragino Armėniją pasitraukti iš regiono. Prezidentas Ilhamas Alijevas laido suprasti, kad šiuo metu atmeta Rusijos, ES ir JAV reikalaujamas paliaubas. „Azerbaidžanas turi vieną sąlygą, ir tai yra mūsų teritorijų išlaisvinimas", - akcentavo jis. Kalnų Karabachas esą priklauso Azerbaidžanui. Armėnija, pasak prezidento, turi tai suprasti ir įvardyti atsitraukimo planą. Tada jo šalis nutrauks karinius veiksmus. Tačiau Armėnijai nebus duota laiko sustiprinti savo galią, pridūrė I.Alijevas.

Konfliktas dėl Kalnų Karabacho atsinaujino prieš savaitę. Nuo tada abiejose pusėse yra daug aukų. Daugiausiai armėnų gyvenamas regionas 1991-aisiais atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Tačiau tarptautinės teisės požiūriu jis ir toliau priklauso Azerbaidžanui.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PAULAUSKAS:

Tam, kad suvoktume, kas vyksta dabar, reikia žinoti, kas buvo praeityje. Visos šios Užkaukazės tautos - kartvelai (kurie taip pat susideda iš daugelio tautelių, kurios net viena kitos kalbos nesupranta), armėnai ir azerbaidžaniečiai buvo blaškomi tarp didžiųjų galybių. Iš pradžių jie pakliuvo į Persų imperijos sudėtį, vėliau šią teritoriją užvaldė Osmanų imperija, iš kurių Užkaukazę perėmė Rusijos imperija.

Čia reikia pažymėti, kad tik Rusijos dėka apskritai išliko armėnų tauta, kuri prie Osmanų buvo beveik pasmerkta išnykti. Tačiau ir be galingų išorės priešų tos tautos bei tautelės šimtmečius tarpusavyje kariavo ir konfliktavo.

Vis dėlto didžiausi konfliktai buvo užprogramuoti Rusijos imperijai pavirtus Tarybų Sąjunga, kuri iš pradžių sukūrė ten Užkaukazės tarybinę respubliką ir kurios „geografijos specialistai" ėmė maišyti tautas tarpusavyje ne pagal gyvenamąją vietą, o kurdami bendras respublikas, kuriose tos tautos nenorėjo kartu gyventi. Pavyzdžiui, Sakartvelui buvo priskirta dalis Osetijos ir Abchazija, nors nei osetinai, nei abchazai nenorėjo bendros su kartvelais respublikos. O Kalnų Karabachas kažkodėl buvo priskirtas Azerbaidžanui, nors tuo metu ten gyveno apie 90 proc. armėnų (jie ir dabar ten sudaro didžiąją daugumą gyventojų, manoma, kad apie 80 proc.).

Kitaip sakant, taip buvo užprogramuoti ateities konfliktai, kurių, mano galva, niekaip kitaip išspręsti neįmanoma, kaip tik nauju ir logišku teritoriniu perskirstymu. Pavyzdžiui, yra tokia Azerbaidžanui priklausanti Nachičevanės sritis, kuri neturi bendros sienos su Azerbaidžanu, o ribojasi tik su Turkija ir Armėnija. Tarptautinėje plotmėje ne kartą buvo iškelta idėja atiduoti Kalnų Karabachą armėnams, o Nachičevanę per armėnų teritoriją sujungti su Azerbaidžanu, bet su tuo turėtų sutikti abi pusės, o tokio sutikimo nėra ir, panašu, dar ilgai nebus.

Jokia kita logika čia nesuveiks, ypač dar ir dėl to, kad egzistuoja išoriniai žaidėjai, kurie yra suinteresuoti sukurti kuo daugiau konfliktų teritorijose, esančiose greta Rusijos. Bet eikime iš eilės. Vienas svarbiausių žaidėjų šiame regione - Turkija, kurios prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) svajoja apie Osmanų imperijos atkūrimą. Tuo nesunku įsitikinti net vartant Turkijos spaudą, kurioje iki šiol spausdinami imperiniai žemėlapiai, akcentuojant buvusią galybę. O ta „galybė" apima ne tik dabartinę Turkiją, bet ir Užkaukazę, ir netgi dalį Rusijos teritorijos bei kai kurias ES valstybes. Juk ne šiaip sau Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas viename interviu Vakarų spaudoje pasakė, kad jeigu jūs, europiečiai, šiandien nesustabdysite turkų, tai rytoj juos turėsite stabdyti prie Vienos, turėdamas galvoje XVII a. įvykius...

Bet ne viskas taip paprasta ir pačioje Armėnijoje. Ko gero, ne be reikalo didžiausia JAV ambasada iš visų Rytų Europos šalių yra ne kur nors kitur, o Jerevane. Beje, Azerbaidžano prezidentas, kalbėdamas apie perversmą, kurio metu į valdžią atėjo N.Pašinianas, akcentavo, kad revoliuciją organizavo „Sorošo šutvė". Ir šiuo atveju jis yra arti tiesos, nes, kaip minėjau, JAV yra suinteresuota konfliktų kurstymu tiek šiame regione, tiek ir kitose vietose aplink rusų sieną. Armėnai ir azerbaidžaniečiai, šiandien žudantys vieni kitus, tėra žaisliukai didžiųjų galybių rankose - panašiai, kaip mes ar lenkai, nuolat kovojantys už kažkieno teises ar „demokratiją" pas kaimynus...

Manau, tą supranta ir Rusija, kuri jau pareiškė, kad galėtų ten pasiųsti taikdarius, bet tik tokiu atveju, jeigu sutiktų abi kovojančios pusės. Taip pat Maskva pareiškė, kad nedalyvaus kariniuose veiksmuose Armėnijos pusėje (armėnų santykiai, kaip minėjau, su rusais šilti nuo seno dėl istorinių priežasčių) ir į konfliktą niekaip nesikiš. Maskvoje, matyt, suvokiama, kad vienas iš konflikto eskalacijos tikslų ir yra įtraukti rusus į šį kraujo praliejimą, o tai jau būtų tiesioginė trečiojo pasaulinio karo preliudija...

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (32)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENKIJOJE: bendras patvirtintų užsikrėtimo koronaviruso infekcija (COVID-19) atvejų skaičius viršijo 200 000.
  • RUSIJOJE: per praėjusią parą patvirtinus 15 700 naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų, bendras infekuotųjų skaičius šalyje, turinčioje apie 145 milijonus gyventojų, pasiekė 1 447 335.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jums rūpi politikų ir garsenybių teistumas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar eisite balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +7 C

+8 +11 C

 

+10 +13 C

 +9 +12 C

+13 +16 C

 

 +13 +14 C

0-5 m/s

2-7 m/s

 

1-6 m/s

       

Nuorodos