Kas išgelbės Prancūziją ir Europą?

Ketvirtadienį žurnale „L'Incorrect" paskelbtame interviu M. Le Pen argumentavo, kad per rinkimų kampaniją nori atstovauti ne tik savo partijai - bet visiems tiems, kurie siekia nacionalinės kovos.

Jau vasarį M. Le Pen akcentavo, kad nori būti visų prancūzų kandidatė. NS vicepirmininko Žordano Bardelos (Jordan Bardella) teigimu, M. Le Pen iš vadovavimo partijai tikriausiai pasitrauks po vasaros. Ž.Bardela laikomas favoritu pakeisti ją pirmininko poste.

M. Le Pen „tokiais gerais" kaip niekad vadina savo šansus nugalėti 2022 metų pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Ir iš tikrųjų stoties BFM-TV atlikta apklausa rodo, jog beveik kas antras prancūzas tiki jos pergale prieš dabartinį šalies vadovą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron).

M. Le Pen kone kasdien pagrįstai kritikuoja E.Makroną - ar tai būtų pandemija, ar nelegalių migrantų, kuriuos dabartinė valdžia vadina „pabėgėliais", politika.

Savo moto „Prancūzai, pabuskite!" M. Le Pen agituoja už nelegalios imigracijos stabdymą ir patriotišką ekonominę politiką. 2017 metų gegužę ji antrajame rinkimų rate pralaimėjo E.Makronui, kadangi tradiciškai visų globalistinių partijų politikai susivienijo prieš Nacionalinio fronto (taip tuo metu vadinosi M. Le Pen vadovaujama partija) lyderę.

Komentuoja politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas:

Reikėtų pradėti nuo jos tėvo - Žanas Mari Le Penas (Jean-Marie Le Pen) jau prieš 30 metų įkūrė Nacionalinį frontą ir pradėjo prancūzams aiškinti, kuo baigsis permainos, kurios jau tada prasidėjo Vakarų Europoje ir Prancūzijoje. Pirmiausia jis turėjo galvoje migrantų srautus, kurie jau plūdo į Prancūziją. Marinos Le Pen tėvas įspėjo prancūzus ir turėjo didelį palaikymą, tačiau sisteminės partijos tada žengė labai įdomų žingsnį - pakeitė rinkimų sistemą iš proporcinės į mažoritarinę. Beje, tuos pačius klausimus ir mūsų Seimas nagrinėja...

Kodėl jie tą padarė? Nes Žano Mari Le Peno partija tuo metu turėjo 20-25 procentų gyventojų palaikymą ir jeigu būtų proporciniai rinkimai, jis gautų nemažai vietų Prancūzijos parlamente, todėl jo oponentai ir sugalvojo tokį triuką: „Balsuokime už asmenybes"... O rezultatas nuo tada visada tas pats: į antrąjį turą Nacionalinis frontas visada išveda daug žmonių, tačiau antrame ture visi oponentai susivienija prieš NF kandidatus. Tačiau ši partija, turinti apie 30 proc. palaikymą Prancūzijos visuomenėje, daugybę metų neturi nė vieno žmogaus nacionaliniame parlamente... Paradoksas, bet Europos Parlamente NF visada turi nemenką atstovavimą, nes ten galioja proporcinė rinkimų sistema. Štai tokios yra demokratijos grimasos...

Matydamas tokią neteisybę tėvas pavargo, perdavė partijos vairą dukrai, o dukra gerokai sumažino vadinamąjį NF radikalumą, tikėdamasi, kad oponentai ne taip bijos jos partijos. Bet vyksta ir toliau tas pats. Štai paskutiniuose 2017 m. prezidento rinkimuose ji išėjo į antrą turą, bet ir vėl visi susivienijo ir laimėjo Emanuelis Makronas. Čia verta prisiminti ir jos rinkiminę programą, kur dominavo 5 esminiai punktai: Prancūzija išstoja iš NATO, taip pat ir iš ES, pasitraukia iš euro zonos, uždaro visus kelius migrantams ir nutraukia finansavimą islamo mečetėms, deportuojant visus radikalius islamistus.

Vakarų Europoje yra dalis žmonių, kurie supranta, kas iš tikrųjų vyksta šiame pasaulyje, tačiau jų visur yra tarp 20 ir 30 procentų. Šie žmonės negali atsverti daugumos, kuri pasiduoda manipuliacijoms ir gyvena savo iliuzijų pasaulyje bei nori keisti tai, kas yra nepakeičiama. O šie iliuzionistai bei fantastai prisifantazuoja sau 70 lyčių, žaliąją energetiką ir t.t. Todėl gaunasi užburtas ratas - Prancūzijoje yra žmonių, kurie supranta, kas vyksta, bet jų yra per mažai, kad galėtų pakeisti valstybės raidą. Visur tas pats.

Pasaulis šiuo metu dalinasi ne į kairiuosius ir dešiniuosius, ne į amerikiečių ar rusų šalininkus. Pasaulis dalinasi į globalistus ir valstybininkus. Vienoje pusėje yra fantastai, pasisakantys už globalų pasaulį, kurie įsivaizduoja, kad galima gauti pinigų ir nieko neveikti, kad galima gyventi iš elektros, kurią gamins vėjo malūnėliai, reikia atsisakyti mėsos ir galima gyventi su šūkiu: „Aš nieko neturiu ir niekada dar nebuvau toks laimingas..."...Pagal vaikų pageidavimą be tėvų sutikimo nuo 8 metų galima keisti lytį, nors iki 21 metų net alaus negalima nusipirkti...

Jeigu kam nors atrodo, kad toks pasaulis yra normalus, tokiems žmonėms niekuo jau nepadėsi, bet bėda ta, kad jų yra daug. O Marina Le Pen atstovauja tai mažai daliai žmonių ir jeigu ji pateks į antrą turą, labai maža tikimybė, kad laimės, nes tiesiog trūksta racionalaus mąstymo žmonių - jeigu jų būtų dauguma, šiandien ir Lietuvos Seimas būtų ne toks tragiškas, ir Ukrainoje tas artistas nebūtų išrinktas, ir daugybės nesąmonių nebūtų šiame pasaulyje...