respublika.lt

Karinė grėsmė ar galingųjų valstybių blefas?

Komentuoja politologas Alvydas MEDALINSKAS

(0)
Publikuota: 2021 balandžio 15 21:37:53, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 5 nuotr.
Tiek Lietuvai, tiek ir Ukrainai JAV atsiuntė efektyvių prieštankinių ginklų M72 LAW. Eltos nuotr.

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną slopinti didėjančią įtampą su Ukraina ir pasiūlė ateinančiais mėnesiais surengti jųdviejų susitikimą trečiojoje šalyje, siekiant aptarti visus klausimus, su kuriais susiduria JAV ir Rusija.

 

Kaip skelbia Baltieji rūmai, JAV vadovas per pokalbį telefonu su V.Putinu pareiškė susirūpinimą dėl staigaus Rusijos karinių pajėgų telkimo okupuotame Kryme ir prie Ukrainos sienų bei paragino Rusiją deeskaluoti įtampą.

Pokalbio metu abu prezidentai aptarė įvairius regioninius ir pasaulinius klausimus.

Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie jos sienos ir Kryme. Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose.

Kremlius vakar pareiškė apsvarstysiąs Dž.Baideno pasiūlymą. „Dar per anksti kalbėti apie šį susitikimą konkrečiai. Tai naujas pasiūlymas ir jis bus nagrinėjamas, bus analizė", - vakar sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Vokietijos kaltinimai

Tuo metu vakar Vokietija apkaltino Rusiją, kad ši, telkdama karius prie Ukrainos pasienio, siekia provokuoti. „Susidaro įspūdis, kad Rusija daro viską, ką gali, kad išprovokuotų reakciją, - pareiškė Vokietijos gynybos ministrė Anegreta Kramp Karenbauer (Annegreta Kramp-Karrenbauer). - Mes kartu su Ukraina nebūsime įtraukti į šį žaidimą."

Nors Maskva tikino dėl NATO neva keliamų grėsmių prie vakarinių sienų dislokavusi karių karinėms pratyboms vykdyti, tačiau A. Kramp Karenbauer pareiškė abejojanti dėl Maskvos teiginių. „Jei tai manevravimas, kaip tikina Rusija, yra atitinkamų procedūrų, kurios leidžia sukurti skaidrumą ir pasitikėjimą", - teigė ministrė ir akcentavo, jog Vokietija atidžiai stebi Rusijos veiksmus.

Ukraina kol kas reagavo blaiviu protu, teigė A. Kramp Karenbauer. Ji tikino, kad NATO palaiko Kijevo pusę. „Esame įsipareigoję Ukrainai, dėl to nėra abejonių", - sakė ji. Aišku, kad Maskva, tiesą sakant, tiesiog laukia NATO žingsnio gauti pretekstą tęsti savo veiksmus", - teigė ministrė.

Rusijos aiškinimas

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu tūkstančių karių perdislokavimą, be kita ko, į teritoriją palei Ukrainos sieną pavadino pratybomis.

„Per tris savaites prie vakarinių Rusijos Federacijos sienų sėkmingai perkelti du kariuomenės ir trys karinių oro pajėgų junginiai, kad čia dalyvautų pratybose", - sakė ministras antradienį Šiaurės Rusijos Severomorsko mieste. Tikslaus karių skaičiaus jis neįvardijo.

Pratybos truks dvi savaites, sakė S.Šoigu. „Reaguodami į karinius Aljanso veiksmus, keliančius grėsmę Rusijai, mes ėmėmės adekvačių priemonių", - pridūrė jis.

S.Šoigu apkaltino NATO savo dalinius permetus prie Rusijos sienos.

Ministras sakė, kad Rusija labiau gins savo interesus Arktyje. Čia kelios regiono šalys konkuruoja dėl giliai po ledu esančių gamtinių išteklių. Todėl bus pagerinti Šiaurės flotilės koviniai pajėgumai.

Laivai sunervino

Didėjant įtampai Ukrainos konflikte, Rusija sukritikavo ir dviejų JAV karo laivų nusiuntimą į Juodąją jūrą. Jie esą turėtų „laikytis atokiai nuo Krymo ir mūsų Juodosios jūros pakrantės", užvakar pareiškė gynybos viceministras Sergejus Riabkovas. „Taip jiems bus geriau", - pridūrė jis.

Anot S.Riabkovo, incidentų pavojus yra didelis. Jis laivų plaukimą į Juodąją jūrą pavadino provokacija. „Jie bando mūsų galią, tampo mūsų nervus. Jiems nepavyks", - kalbėjo viceministras.

Jis akcentavo, kad Rusija gins Donbaso regiono Ukrainoje gyventojus. Šį regioną kontroliuoja prorusiški separatistai.

Ateinančiomis dienomis du JAV karo laivai turėtų pasiekti Juodąją jūrą.

Komentuoja politologas Alvydas MEDALINSKAS:

Vyksta labai rimti dalykai - tokios priešpriešos ir tokio Rusijos karinių jėgų sutelkimo regione nebuvo nuo 2014-2015 metų. O tokios retorikos, išsakomos aukščiausių Rusijos asmenų lūpomis, apskritai niekad negirdėjome ir tokia leksika yra reta valstybių santykiuose. Pirmiausia tai pasakytina apie tiesioginius grasinimus sunaikinti Ukrainos valstybę. Tarptautinėje praktikoje bent jau Europoje nuo 1938-1939 metų tokių grasinimų nėra buvę, net ir šaltojo karo metu, o pasaulinėje praktikoje nebent Iranas taip grasino sunaikinti Izraelį ar Šiaurės Korėja - savo Pietų kaimynus...

Kita vertus, dar niekada nuo šaltojo karo laikų nebuvo situacijos, kad Amerikos karinėse pajėgose Europoje būtų paskelbta aukščiausia karinė parengtis. Niekada nėra buvę nuo tų laikų, kad Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karinės pajėgos vykdytų tokius manevrus, kuriuose būtų imituojamas taikinių parinkimas Rusijos teritorijoje.

Kodėl taip nutiko? Priežasčių yra daug. Vieni įžvelgia čia vidaus politikos niuansą - kad V.Putino reitingas krenta ir jam reikia pergalės „mažame kare". Be to, rudenį vyks rinkimai į Valstybės Dūmą, o V.Putinas netrukus sakys kalbą parlamente ir akivaizdu, kad tai turi būti kažkoks naujas startas, bandant pakelti reitingus. Tačiau reikia ne tik kažką pasakyti, bet ir padaryti, o ekonomikoje nieko nepakeisi, nes ji krenta tiek dėl viruso, tiek ir dėl sankcijų poveikio. Vien tik žmonių perkamoji galia nukrito 30 proc. Taigi lieka tarptautinė politika.

Prisiminkime, jog pats V.Putinas teigė, kad Ukraina yra dirbtinis darinys, jokia ne valstybė, o kažkokia anomalija, kad ukrainiečių tautos nėra, nes tai yra rusų tautos dalis... Tuo jis prisidėjo prie veikėjų, kurie 1938 m. teigė, jog nėra jokios austrų tautos, o tai tik vokiečių tautos dalis, o Čekoslovakijos valstybė yra dirbtinė ir anachronistinė. Tai yra labai grėsminga filosofija...

Be to, rusams reikės kažką daryti su Donbasu. Po Krymo aneksijos reitingai buvo aukštai sukelti, bet tai jau praeitis, tačiau ten atsirado vandens tiekimo problema: žmonės Kryme piktinasi - koks čia susijungimas su Rusija, jeigu jūs 7 metus negalite mums net geriamojo vandens duoti? Donbase vykdoma tylioji aneksija, nors oficialiai kalbama, kad tai Ukrainos teritorijos dalis - ten funkcionuoja rusiškas rublis, pridalinta per pusę milijono rusiškų pilietybių ir t.t. Be to, Rusija iš Donbaso ir Luhansko „liaudies milicijų" suformavo kariuomenės korpusus su tiesioginiu vadovavimu iš Maskvos. Visam pasauliui tai yra vieša paslaptis, kad tai yra Rusijos kariniai daliniai, kad rusų kariuomenė buvo įsiveržusi į Ukrainos teritoriją 2014-2015 metais tiek prie Debalcevo, tiek prie Ilovajsko ir kitur, kad Rusijos kariuomenė nuolat vykdė Ukrainos teritorijos apšaudymus, o ir Malaizijos „Boingas" buvo numuštas naujausia Rusijos technika, apie kurios išvykimą į Ukrainos teritoriją vyriausiasis kariuomenės vadas V.Putinas negalėjo nežinoti...

Taigi, čia gali tekti žengti žingsnį, koks buvo žengtas ir Kryme, kai iš pradžių V.Putinas sakė, jog tai yra liaudies valios pasireiškimas, paskui aiškino, kad ten operacijas vykdė vietos kazokai ir savanoriai, o vėliau turėjo pripažinti, kad tai darė Rusijos kariuomenė ir viešai dalijo jiems ordinus. Anksčiau ar vėliau Rusijai su tuo reikės kažką daryti. Pasitraukti V.Putinas nenori, nes tai bus įvertinta kaip jo silpnumas, bet reikia preteksto, kaip atvirai įvesti ten savo kariuomenę - štai NATO ir ukrainiečiai „nori karo ir siekia išpjauti mūsų rusakalbius piliečius, todėl mes įvesime savo „taikos palaikymo" pajėgas..." Tai yra gana realus variantas.

Kita vertus, pritaikęs karinio šantažo politiką V.Putinas siekia Ameriką pasodinti prie derybų stalo su juo, kad galėtų viešai pasirodyti, jog jis yra galybė, su kuria skaitomasi, o Amerika jau kapituliavo...

Amerikiečiai turi savo sumetimų. Dabartinėje Dž.Baideno administracijoje yra žmonės, kurie labai kritiški Donaldo Trampo politikos atžvilgiu. Ten visada taip būna, kad atėjus naujai administracijai mėginama parodyti, jog senoji administracija klydo. O D.Trampas šiuo požiūriu tikrai buvo nenuspėjamas. Taigi, Dž.Baidenas Ukrainos atžvilgiu užima principinę poziciją. Bet yra vienas esminis niuansas: jeigu anksčiau Rusija buvo vertinama kaip benzino degalinė su didelėm ambicijom, tai dabar suvokiama, jog Rusija po 2008 metų karo su Gruzija tiek investavo į savo karines pajėgas, kad kai kuriose srityse net pranoksta JAV pajėgas bei NATO. Ekonomine jėga Rusija netapo, bet karine - taip, ir su tuo reikia skaitytis, rusai net Amerikai grasina savo naujausiomis raketomis. Jeigu nebūtų Kinijos, kalba čia būtų labai paprasta - iškart būtų paskelbtos griežtos sankcijos ir pan. Tačiau dabar iškilo reali Rusijos karinio aljanso su Kinija grėsmė, o to JAV negali sau leisti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s