respublika.lt

Karas Kalnų Karabache: kodėl būtent dabar?nuotraukos (13)

2020 rugsėjo mėn. 30 d. 07:10:34
Ričardas ČEKUTIS

Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos smogė kariuomenės daliniui, dislokuotam Vardeniso mieste Armėnijos šiaurėje. Tai vakar pranešė Armėnijos gynybos ministerija. Tuo metu Azerbaidžano prezidentas pagrasino atsiimti visą Kalnų Karabacho teritoriją.

×
nuotr. 6 nuotr.
Azerbaidžano kariai vakar perėjo į puolimą Karabache, o šalies prezidentas konstatavo netikintis tarptautinės bendruomenės pastangomis rasti taikų sprendimą. EPA-Eltos nuotr.

 

Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas vakar informavo apie ataką prieš civilinius objektus Vardenise ir paskelbė degančio autobuso nuotrauką. Jis taip pat akcentavo, kad aukų per Armėnijos teritorijos apšaudymą nėra.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė esąs ryžtingai nusiteikęs sugrąžinti ginčijamą Kalnų Karabacho regioną į šalies sudėtį. „Jei tarptautinė bendruomenė negali sustabdyti bepročio Armėnijos diktatoriaus, tai padarys Azerbaidžanas. Azerbaidžanas juos sustabdys, parodys jiems jų vietą ir atkurs savo teritorinį vientisumą", - sakė I.Alijevas. Azerbaidžano lyderio teigimu, tarptautinė bendruomenė yra pernelyg tolerantiška Armėnijos politikai Kalnų Karabache, o tarpininkaujančios ESBO Minsko grupės šalys (Rusija, Prancūzija, JAV), turinčios įgaliojimus vesti derybas, daugelį metų negali pasiekti konkrečių rezultatų.

Rugsėjo 27 d. oficialusis Baku pareiškė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos intensyviai apšaudo Azerbaidžano armijos pozicijas. Savo ruožtu Jerevanas paskelbė, jog Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą Kalnų Karabacho kryptimi ir apšaudo nepripažintos respublikos gyvenvietes, taip pat ir jos administracinį centrą Stepanakertą. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Armėnijos valdžia paskelbė karinę padėtį ir atsargos kariškių mobilizaciją. Azerbaidžanas taip pat nusprendė įvesti karinę padėtį visoje šalies teritorijoje.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.

Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.

Situaciją komentuoja politologas, islamo tyrinėtojas Dr. Egdūnas RAČIUS:

Kodėl dabar? Galima pasakyti, kad tai tam tikra prasme yra atsitiktinumas, nes provokacijos tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės pasirodo nuolat.

Tačiau yra ir dar vienas motyvas: panašu, kad dabar Azerbaidžanas išdrąsėjo, o tai gali būti paaiškinama tuo, jog Turkija pažadėjo įvairiopą pagalbą šio konflikto sprendime - finansinę, karinę, logistinę ir diplomatinę, nors diplomatinis kelias ir neatrodo patrauklus nė vienai pusei, nes per pastaruosius tris dešimtmečius nieko diplomatiniu keliu nebuvo išspręsta. Matyt, yra pasiektas kažkoks konkretus susitarimas tarp Azerbaidžano ir Turkijos, galbūt sutarta, kaip bendromis jėgomis išspręsti įsisenėjusį konfliktą Azerbaidžano naudai.

Jeigu žvelgsime kiek gilesnėje perspektyvoje, mėgindami atsakyti, kodėl per 30 metų šis konfliktas niekaip neišsisprendė, turėsime pasakyti, kad taip nutiko ne tik dėl to, kad tos dvi šalys nesiryžo imtis veiksmų, bet ir dėl jų sąjungininkių interesų. Azerbaidžano sąjungininkė yra Turkija, o iš dalies - ir JAV bei NATO, su kuriais Azerbaidžanas labai stengiasi draugauti, o kitoje pusėje yra Rusija, kuri labai stengiasi išlaikyti Armėniją savo įtakos zonoje, visaip jai pataikaudama, patardama ir pagelbėdama. Šiuo metu Armėnija yra visiškai nusigręžusi nuo Europos link Rusijos, tačiau ji iš dalies turi ir Irano palaikymą, kuris yra priešiškai nusiteikęs Azerbaidžano atžvilgiu. Taigi, matome čia interesus tiek globaliu, tiek ir regioniniu lygmeniu - yra aplink daug žaidėjų, kurie turi savų interesų ir, matyt, tie žaidėjai sulaiko abi šalis nuo didesnio masto karinių veiksmų.

Tačiau paradoksas, kad dabartinis status quo yra sąlygiškai naudingas abiem pusėms. Azerbaidžanui yra naudinga turėti Armėniją kaip priešą, armėnų separatistus Karabache, nes tai mobilizuoja naciją. Mes matėme, kokios didžiulės režimą bei valstybinę kariuomenę palaikančios demonstracijos liepos mėnesį vyko Baku - tai yra kažkas neįtikėtino, ypač turint galvoje tai, jog režimas Azerbaidžane tikrai nėra demokratinis ir žmonės teoriškai neturėtų būti patenkinti, turėdami valdžioje tos pačios šeimos atstovus kelis dešimtmečius. Armėnija turi kitus sumetimus, nors ir ją būtų sunku įvardinti demokratine valstybe... Čia išlieka labai gaji Didžiosios Armėnijos vizija, kuri istoriškai yra palaikoma visoje armėnų diasporoje, todėl visa tai suveikia kaip mobilizuojantis veiksnys - „mes kovojame už savo žemę"... Tas supratimas, kad Karabachas yra tiek armėnų, tiek ir azerbaidžaniečių teritorija, abi puses itin mobilizuoja ir matome milžinišką šių tautų susitelkimą.

O jeigu pažvelgsime dar giliau, istoriškai, tai konstatuosime, jog armėnai nuo seno gyveno didžiulėse Vidurio Rytų teritorijose, kurių didžioji dalis šiandien yra Turkijoje. Kitos armėnų paplitimo dalys jau mažesnės: dabartinė Armėnija, Azerbaidžanas ir dabartinis Iranas. Taigi, paplitimo arealas didžiulis, bet savo valstybingumą jie praradę jau seniai, o didžioji jų gyvenamosios teritorijos dalis priklausė skirtingoms, tarpusavyje besivaidijančioms, valstybėms - otomanams ir persams. Kai kurios iš tų teritorijų vėliau perėjo Rusijos žinion (vėliau - Tarybų Sąjungos), o Maskva vienas dalis priskyrė armėnams, kitas - azerbaidžaniečiams, be to, Tarybinė Rusija sutiko su didžiulės armėnų gyvenamosios teritorijos perdavimu Turkijai. Karabachas buvo priskirtas Azerbaidžanui, tapo jo autonomine sritimi ir išliko tokiu iki pat TSRS žlugimo. O nuo 1988 m. „perestroikos" laikų pradėjo formuotis tokie keisti dariniai, kurių yra ne vienas, ypač Kaukaze. Karabacho armėnai nesitapatina su Azerbaidžanu, nes jiems to nesuteikia nei istorinė patirtis, nei perspektyva būti labai nedidele etnokonfesine mažuma gana didelėje 10 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (13)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LATVIJOJE: pastarąją parą nustatyta 115 naujų koronaviruso infekcijos (Covid-19) atvejų, bendras infekuotųjų skaičius šalyje išaugo iki 3 609.
  • EISMO ĮVYKIAI: praėjusią parą, pirmadienį, policijos pareigūnai užregistravo, pirminiais duomenimis, 76 eismo įvykius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar didėjant koronaviruso užsikrėtimų skaičiams mokyklos ir toliau turėtų dirbti kaip įprastai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar eisite balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +7 C

+4 +8 C

 

+5 +7 C

 +9 +12 C

+8 +12 C

 

 +15 +17 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

1-6 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1785 PLN - 4.5723
RUB - 91.4401 CHF - 1.0724
GBP - 0.9059 NOK - 10.9470

Nuorodos